Vytenis Rimkus. Šabakštynas, Šiauliai ir bohema

Kai sužinojome, kad mirė dailininkas, menotyrininkas, profesorius, o ir Šiaulių miesto Garbės pilietis Vytenis Rimkus (1930 01 17–2020 11 12), šis tekstas jau buvo suredaguotas ir parengtas spaudai. Tai greičiausiai paskutinė V. Rimkaus publikacija. Tebus šviesus jo atminimas.

 

Vytenis Rimkus. Šabakštynas, Šiauliai ir bohema
Leidinio „Šabakštynas" viršelis.

 

Šiauliuose ilgus metus egzistavo Šabakštynas, palikęs ryškų pėdsaką miesto dailės gyvenime. Šis pavadinimas turi atsiradimo istoriją, susijęs su konkrečia vieta, dailininkų vardais, jų veikla. Iš kur tas Šabakštynas?

 

Nuo Šiaulių katedros pakalnėn, kapinių link, ėjusi gat­velė priešais kapinių vartus dėl pelkėtumo liko neužstatyta. Vis dėlto toje vietoje dar prieš Antrąjį pasaulinį karą žmogus pasistatė kuklų mūrinį namelį plokščiu mediniu stogu. Jis nesudegė, liko lyg ir be savininko. Apie 1970-uosius pastatas atkreipė valdžios dėmesį kaip netinkamas gyventi ir jį galima panaudoti augančio dailininkų kolektyvo dirbtuvėms įrengti. Buvo atliktas remontas, primūrytas antras aukštas, įrengtos ir dailininkams padalytos dirbtuvės. Paskui – nemažas papildomas priestatas, jame įrengta ne tik dirbtuvės, bet ir butai, juose apsigyveno tapytojai Algimantas Vitolis Trušys, Antanas ir Aldona Visockai, Gražina Arlauskaitė-Vingrienė, skulptorius Donatas Lukoševičius, grafikai Rimantas Tomas Buivydas, Vaclovas Zigmantas, vienas butas skirtas architektams. Visi jie turėjo ir dirbtuves, o dalis dailininkų čia turėjo tik dirbtuves: Eduardas Juchnevičius, Romanas Vilkauskas, Sigitas Prancuitis. Pastato pusrūsyje įsitaisė ir Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių valdyba... Apskritai su Šabakštynu buvo susiję visi šiauliečiai menininkai: dizaineris Vilius Puronas, Gražina ir Virgis Šimoliūnai, Gintaras Martinionis, Edmundas Birgėla su žmona Maryte, Povilas Dobkevičius, Justina Špakauskaitė-Dobkevičienė, buvę studentai Bonaventūras Šaltis, Vaidotas Janulis, Arūnas ir Reda Uogintai ir nemažai kitų.

 

Vytenis Rimkus. Šabakštynas, Šiauliai ir bohema

 

Tarp to pastato ir kapinių buvo tankių krūmų prižėlęs plotelis, kuriame įsikūrė tuo metu menkai žinomas dailininkas Eduardas Ganusauskas. Jis tų krūmų viduryje įsirengė palapinę, ar kaip kitaip pavadinsi tą gyvenamąjį būstą. Ten nakvodavo, o į būstą vedė klampus takelis. Pats sakėsi, esą gyvenąs šabakštyne, ir tas vardas pamažu prigijo visam dailininkų namui ir apylinkėms.

 

Vytenis Rimkus. Šabakštynas, Šiauliai ir bohema

 

Šabakštyno krikštatėvis E. Ganusauskas gimė 1904 m. rugsėjo 21 d. Ufoje, garvežio mašinisto šeimoje. Į Šiaulius atvažiavo 1921-aisiais. Tapybos mokėsi pas Petrą Kalpoką. 1940 m. dailininkas surengė personalinę parodą, skirtą „15 metų meno kūrybos sukakčiai“ pažymėti. Ji eksponuota Šiaulių parodų paviljone, buvusiame dabartinės Tuberkuliozės ligoninės teritorijoje. Parodoje eksponuoti 82 darbai, daugelis iš jų – stambiaformatės kompozicijos. Apie kūrinių charakterį kalba netgi jų pavadinimai: „Kortų klubas“, „Žalgirio mūšis“, „Žandarų savivalė“, „Naktibaldos“ ir t. t. Deja, visi šie darbai per karą sudegė drauge su parodų paviljonu, kuriame buvo sukrauti. „Aušros“ muziejuje išlikęs tik stambus panoraminis Šiaulių miesto vaizdas, nutapytas karo metais. Dailininkas Vytautas Palaima, daug metų dirbęs drauge su E. Ganusausku ir gerai jį pažinojęs, sakė, kad buvęs tikras lietuviškas ekspresionistas, smuklių, pirčių, gat­vių scenų vaizduotojas.

 

Vytenis Rimkus. Šabakštynas, Šiauliai ir bohema

 

Kas nutiko G. Ganusauskui? Matyt, patyrė didelį sukrėtimą sudegus kūrybai, pamažu įniko į alkoholį. Dar tebedirbdamas Šiaulių teatre, priešais esančio namų kvartalo kieme tarp sandėliukų buvo susirentęs landynę, ją teko palikti, kai kieme ruoštasi statyti garažus. Tada ir susirado naują užuovėją prie kapinių. Ne vieną šaltą naktį ateidavo pernakvoti į dailininkų namo koridorių, su vienu kitu ir pabendraudavo. Dailininkai jam surado normalų kambarėlį, tačiau gyvenimo būdas nesikeitė. 1979 m. gruodžio 17 d. mirė. O Šabakštyno vardas prilipo.

 

Vytenis Rimkus. Šabakštynas, Šiauliai ir bohema

 

Šabakštyno dirbtuvėse vyko intensyvus kūrybinis darbas, dailininkų sambūviai, valdybos saliukėje buvo ruošiamos nedidelės tradicinės ir eksperimentinės parodėlės E. Juchnevičiaus sugalvotu pavadinimu „riparia“. 7 dešimtmetyje ir vėliau mieste formavosi nauji kultūrinio gyvenimo centrai: Menų fakultetas Šiaulių pedagoginiame institute (vėliau – universitete), Vaikų dailės mokykla, Parodų rūmai, Inžinierių namai, „Laiptų“ galerija, didžiosios bibliotekos. Ir kaip visų jų maitintojas, uždaras, slaptas darinys egzistavo Šabakštynas – beveik visų parodų atidarymų aptarimai, diskusijos, aplaistymai vykdavo čia, tai buvo vienas iš Šiaulių bohemos taškų. Užsimezgė ryšiai ir su teatru, aktoriais Olita Dautartaite, Vladu Baranausku, Juozu Bindoku. Čia skaityta poezija, vaidinti spektakliai pagal Juchnevičiaus tekstus... Šiaulius nustebino tapytojos Alviros Eigminaitės ir aktoriaus Širkos triukšmingos vestuvės, po miestą važinėjosi puošnia karieta, tempiama samdytų arklių. Beje, ribos nebuvo peržengtos, per 4 dešimtmečius teisėsauga nebuvo kviečiama nė karto.

 

Vytenis Rimkus. Šabakštynas, Šiauliai ir bohema

 

Apie 2010-uosius Šabakštynas pradėjo gesti: dalis vyresniosios kartos dailininkų iškeliavo anapilin, dalis butus įsigijo kitur, išsikėlė ir Dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus valdyba. Vis dėlto šiauliečių, o ypač jaunimo sąmonėje, Šabakštynas išliko kaip kažin kas tokio...

 

Vytenis Rimkus. Šabakštynas, Šiauliai ir bohema

 

Tebeturinčio čia dirbtuvę ilgamečio šabakštyniečio S. Prancuičio iniciatyva šiemet rugsėjį Parodų rūmuose surengta paroda pavadinimu „Šabakštynas“. Pamenu pokalbius Vilniuje su poetu Sigitu Geda ar tapytoju Antanu Martinaičiu, tuoj sakydavo: „O, Šabakštyna!“ Visi apie jį žinojo. Tai buvo menininkų šventovė, bohemos lopšys. Šventovė ne todėl, kad už bažnyčios ir šalia kapinių.

 

Vytenis Rimkus. Šabakštynas, Šiauliai ir bohema
„Šabakštynas“. Vilijos Lesauskienės nuotraukos.

 

Vytenis Rimkus. „Knygos su įrašais ir jų istorijos“ ČIA