Už Andy Warholo kūrinį „14 mažų elektros kėdžių“ („14 small electric chairs“, 1980) 2018 m. pirmajame kriptovaliutų aukcione 31,5 proc. sumos buvo sumokėta kriptovaliutomis, tačiau jos į meno pasaulį ateina ne tik kaip alternatyva įprastiems pinigams. Kriptomenas – tai judėjimas, globaliai prasidėjęs prieš keletą metų, drauge su mistika apgaubtu terminu blokų grandinė (blockchain), o kriptomenininkai – šiame lauke kuriantys menininkai. Galbūt perskaitę straipsnį rimtai suabejosite, ar žodžių junginyje su „kripto“ tikrai vertas būti ir „menas“, bet diskusija „Ar tai – menas?“ visad veda įdomia trajektorija.

Kas yra blokų grandinė?

Kriptovaliuta – tai elektroninė valiuta, grįsta keitimusi resursais tarp lygiaverčių vartotojų. Ji užkoduota kriptografiškai (naudojantis matematiniais skaičiavimais), iš čia kilo ir jos pavadinimas. Dauguma kriptovaliutų veikia kaip decentralizuoti tinklai, juose naudojama blokų grandinės technologija, leidžianti įrašyti informaciją – lyg savotiškoje virtualioje buhalterinėje knygoje, kurios įrašų neįmanoma ištrinti.

Visas kriptovaliutas (jų daug ir populiariausios yra bitkoinai ir „ethereum“) sieja tai, kad jos nepriklauso jokiam vienam savininkui – verslui, valdžios institucijoms ir pan., kitaip tariant, nėra monopolizuotos, tad jomis negali būti manipuliuojama ir naudojamasi tenkinant asmeninius interesus. Blokų grandinė užtik­rina skaidrumą, autentiškumą, saugumą. Ir dar viena kriptomene naudojama technologinė sąvoka yra žetonai (tokens), cirkuliuojantys kaip vertės vienetai jau egzistuojančiose blokų grandinėse.

Kriptomeno rūšys

Vienas žinomiausių kriptomenininkų VESA interviu teigė, jog kriptomenas – kūdikio stadijos – taip, kaip ir pati technologija. Žvilgtelėjus į vieną iš pirmųjų kriptomeno apraiškų – kolekcionuojamas už kriptovaliutas įsigyjamas virtualias korteles, tikrai kyla mintis, kad VESA teisus.

Geriausiai žinomos tokios kortelės – tai varlyčių portretai (RarePepes) ir katyčių nuotraukos (CryptoKitties). Jas kurti gali bet kas ir, nors į rinką paleidžiamos ne visos (būtinas patvirtinimas), peržvelgus RarePepes kolekciją susidaro įspūdis, jog atrankos kriterijai nėra itin aukšti. Būtent šios kortelės užima svarbią dalį kriptomeno istorijoje – jas rasite kone kiekviename straipsnyje apie kriptomeno atsiradimo istoriją ir raidą.

Kita kriptomeno rūšimi galima įvardyti meno kūrinius, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo tradicinių formų, tačiau apima kriptovaliutas arba galimybę jas pasiekti. Pavyzdžiui, menininko Andy Baucho sukurti ir Los Andžele eksponuoti paveikslai iš lego detalių, kuriuose užkoduoti kriptoprizai, arba grafičių menininko Pascalio Boyarto freska Paryžiuje, kurios dalyse buvo įdėta bitkoinų už 1000 dolerių.

Jei šie meno kūriniai pirmiausia atsispiria nuo meno ir įtraukia kriptovaliutų technologijas, tai platformos, takim, cryptoart.com, elgiasi priešingai – pardavinėja savotiškus paveikslus kaip fizines kriptovaliutų saugyklas. Tokie darbai turi QR kodą tam tikrai kriptovaliutų (šiuo atveju – bitkoinų) sumai. Nors pati kriptovaliutų technologija laikoma itin saugia, tačiau pavogus kompiuterį, telefoną ar pan., kur saugomi asmeniniai duomenys, kriptopinigai taip pat gali būti pavogti – įsigytas paveikslas užtikrina kriptovaliutos apsaugą. Ir nors cryptoart.com įkūrėjas Troy’us Fearnowas teigia sukūręs meną, technologijas ir pinigus siejantį produktą, vis dėlto meninė projekto dalis kol kas atrodo silpniausiai. Tatuiruočių stilistikos paveikslai, persikloję su siaubo filmų estetika ir pinigų dizaino elementais, pavyzdžiui, bitkoino ženkliuku, atrodo tik laipteliu aukščiau už kačiukus ir varlytes.

Kevinas Aboshas: eksperimentai su kūrinio tąsa ir verte

Menotyriniu požiūriu labiausiai intriguojantis ir daugiausiai potencialo turintis yra kriptomenas, kurio kūrėjai eksploatuoja kriptovaliutoms būdingas idėjas ar charakteristikas. Pirmiausia verta paminėti fotografą Keviną Aboschą, kurio portfolio – tokie darbai, kaip Johny’o Deppo, Yoko Ono, Steveno Spielbergo, Malalos ir kitų įžymybių portretai. Tačiau retrospektyvinėje fotografo darbų parodoje šalia jų rikiuotųsi ir žemėta bulvė bei paprasta raudona rožė – abu su labai neprastomis kainomis.

Airių konceptualaus meno kūrėjas, gyvenantis Niujorke, pastaraisiais metais gana nuosekliai kriptovaliutų technologijas ir idėjas naudoja kurdamas meną. Būtent jo nufotografuota „Amžinoji rožė“ (sukūrimo data neatskleista), vėliau pritaikyta kriptovaliutoms, laikoma brangiausiu virtualiu meno kūriniu: už 1 mln. dolerių ją įsigijo 10 investuotojų grupė. Ir nebe virtuali, o spausdinta žemėmis aplipusi bulvė juodame fone buvo parduota už tokią pat sumą. Pasak K. Aboscho, nors finansinė sėkmė jį pradžiugino, tačiau kartu ir pakeitė fokusą: juo tapo nebe meninė, o piniginė kūrinio vertė. „Daugeliui menininkų jų menas – asmenybės tąsa. Taigi tokiu atveju ir pats pradedi jaustis preke, – sako jis. – Siekdamas kontroliuoti situaciją, pradėjau galvoti apie save kaip apie monetą.“

 

Kevin Abosch. „Bulvė Nr. 345“.

 

Tad K. Aboschas sukūrė 10 mln. žetonų. „Tačiau nenorėjau, kad jie būtų vien virtualaus meno objektai – norėjau juos realiai susieti su savo kūnu“, – aiškina jis. Pripildęs šešis mėgintuvėlius savo kraujo, panaudojo jį kaip rašalą, atspausdamas ant popieriaus kodus žetonų vietai blokų grandinėje. Taip jis teigia pasiekęs tikslą susieti fizinį kūną su virtualaus meno darbais ir išpildyti idėją apie meno kūrinius kaip menininko tąsą. Kūryboje kertine idėja K. Aboschas laiko meno įsigijimo klausimą. „Kriptopasaulyje yra žmonių, kurie investuoja tūkstančius į blokų grandinę, neturinčią jokios materijos ar užtikrintumo, nesupranta, kaip menas gali turėti kažkokios vertės, – sako jis. – Tada sutinki meno pasaulio žmonių, nesuprantančių, kaip galima pirkti meną, kuris neturi jokios fizinės manifestacijos. Būtent tokie požiūrių neatitikimai man labai įdomūs.“

Kriptomenininkų gama

K. Aboscho darbuose kriptovaliutų idėjos ir forma, kaip matyti, susipynusios ir sunkiai atskiriamos, tačiau kitų kriptomenininkų darbuose pirmenybė teikiama idėjoms. O kokios tos idėjos ar charakteristikos? Pirmiausia, decentralizija, vienos, viską reguliuojančios ir sau naudos siekiančios valdžios nebuvimas. Neapčiuopiamų pinigų vertė. Skaidrumas, saugumas ir pasitikėjimas. Pačių kriptovaliutų istorija ir simboliai. Žinomiausias menininkas, šias idėjas verčiantis kūnu, – VESA. Slapyvardžių naudojimas stebinti neturėtų, prisiminus kriptovaliutų esmę – informacijos kodavimą. Taigi anonimiškumu pasižymi ir ne vienas kriptomenininkas, o K. Aboschas yra veikiau išimtis nei taisyklė.

 

VESA. „Raudona akis“

 

VESOS darbai atpažįstami iš dažų purslų efekto – savotiškų skaitmeninių aliuzijų į skirtingas tapybos technikas. Spalvų gausa ir įvairūs simboliai – nuo Ganešo iki Laisvės skulptūros – gana įnirtingai siūlosi juos vertinti kaip kičą, tačiau idėjinis pradas kūrinius kiek kilsteli menotyrinėje vertinimo lentelėje (beje, kriptomeną siūloma vertinti pagal jo idėjas). VESOS darbų tematika itin plati – apima kriptovaliutų istoriją ir herojus, religiją, skaitmenizaciją. Vis dėlto pats kūrėjas sako, kad visos temos kyla iš pamatinių idėjų, kokias vertybes perteikia kriptovaliutų kultūra. Galbūt netrukus matysime jas ne tik paveiksluose – menininkas dirba su papildytos ir virtualios realybių sritimis, bandydamas jas susieti su savo paveikslais ir pojūčiais į juos žiūrint.

VESOS darbus, kuriuos, be abejonės, galima rasti internete, gyvai buvo galima pamatyti Londono „Bloomsbury“ galerijoje vasarį vykusioje parodoje „Kriptomenas: skaitmeninis renesansas“. Čia taip pat eksponuoti tokie menininkai kaip giliaspaude grafika alternatyvius banknotus kuriantis Tomas Badley’s; Lansas Kingas, turintis į savo kūną implantuotą lustą, jungiantį jį su visais jo meno kūriniais; komiksų stiliaus piešinius kuriančią GraceLand London, orientalistiškai margu stiliumi išsiskiriančią Minju Kim ir senovės meistrų darbus videomedijomis atkuriantį Johnathaną Hillsoną.

Globaliame judėjime – ir lietuviškas menas

Kriptomeno gerbėjai tikina, kad tai pirmasis globalus meno judėjimas, galintis vienu metu vykti bet kur pasaulyje. Pasirodo, tokį meną kuria ir Švedijoje gyvenantis lietuvis Vygandas Šimbelis (kūrybinis pseudonimas – Das Vegas). Vienu iš 5 kertinių darbo principų jis įvardija bandymą nulaužti sistemą ir paversti ją labiau žmogiška. 2018 m. Stokholme surengtoje pa­rodoje „Interpretacinis skaitmeniškumas“, kuri vyko nenaudojamame atominiame reaktoriuje, V. Šimbelis „kvestionavo skaitmeninio ir fizinio pradų santykius siekdamas suvokti pasaulį kaip vientisą, užfiksuoti skaitmeniškumą kiekviename šiuolaikinio žmogaus gyvenimo žingsnyje“. Parodoje netrūko skaitmenizuotų sprendimų: interaktyvi instaliacija, audiovizua­linis pasirodymas, interaktyvi mašina ir kiti. Naujausias menininko projektas – „Art Value App“: skaičiai konvertuojami į tam tikrą meno kūrinį. Idėja – novatoriška, tiesa, patikrinti praktiškai ar išbandyti pradinės versijos dar negalima, bet įspūdingas projektą kuriančių asmenų sąrašas teikia vilties, kad progresas dar tebevyksta. Ir jei dar prieš porą metų Das Vegas kalbėjo apskritai apie skaitmenizaciją, tai „Art Value App“ aprašyme jau oficialiai minima blokų grandinės technologija ir kriptomenas – smalsu pamatyti, kur toliau ves toks kūrybinio kelio pasirinkimas.

 

Das Vegas parodos fragmentas. Vygando Šimbelio nuotrauka

 

Grįžkime prie kriptovaliutų įtakos meno laukui – jos turi ką pasiūlyti technologiniu aspektu: kolektyvinį investavimą į meno kūrinius, blokų grandinės inkorporavimą siekiant nustatyti kilmę, proveniencijos skaidrumą, didelį įsigyjamo meno kūrinio transakcijos greitį ir panašius meno rinkai aktualius sprendimus. Tačiau ne ką mažiau kriptomenas lemia naujų idėjų sklaidą, meno kūrinio vertės kvestionavimą ir nuolatinį meno kūrinio apibrėžimo persvarstymą. Kalbėdamas apie „Amžinąją rožę“ K. Aboschas ją pavadino „gryniausia meno forma – gryna idėja be jokio ją išreiškiančio įrankio“. Tokios idėjos be formos paieška – dar viena intriguojanti ir nauja trajektorija.