Abu Dabis, Berlynas, Londonas, Los Andželas, Niujorkas, Paryžius, San Fransiskas – kuo nustebins garsiausi pasaulio muziejai?

Alberto Giacometti

Galerija „Tate Modern“, Londonas, gegužės 9–rugsėjo 10 d.

Paroda turėtų apimti visą Giacometti kūrybą: nuo ankstyvojo laikotarpio kūrinių iki siurrealistinių kompozicijų. Muziejui suteiktos išskirtinės teisės naudotis archyvu ir A. bei Annette Giacometti kolekcijomis. Parodos organizatoriai skirs itin daug dėmesio įtakoms, suformavusioms meninį skulptoriaus braižą.

„Magnum“ manifestas“

Tarptautinis fotografijos centras, Niujorkas, gegužės 26–rugsėjo 3 d.

Prieš 70 m., pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Robertas Capa, Henri Cartier-Bressonas, George’as Rogeris Wa­tersas ir Davidas Seymouras įsteigė fotografijos agentūrą „Magnum“. Tai bene garsiausias istorijoje fotomenininkų susivienijimas. Anot tarptautinio fotografijos centro atstovės, paroda, kurioje agentūros nuotraukos bus pristatytos taip, kaip jos buvo publikuotos pirmą kartą: laik­raščiuose, žurnaluose ir knygose, skirta „įtampos laukui, tvyrančiam tarp objektyvumo ir subjektyvumo“.

„Pink Floyd. Tai, kas liko“

Viktorijos ir Alberto muziejus, Londonas, gegužės 13–spalio 1 d.

Lazerių šou, anksčiau nematyti koncertų įrašai ir daugiau nei 350 eksponatų lauks žiūrovų parodoje, skirtoje britų roko grupei „Pink Floyd“. Panašiai kaip anksčiau vykusios itin didelio lankytojų dėmesio sulaukusios parodos, skirtos Kylie Minogue ir Davidui Bowie – tai bus multisensorinė teatralizuota paroda, užtikrinanti žiūrovui dalyvavimo pojūtį. Lankytojai sužinos apie grupės atliktus muzikos ir dizaino eksperimentus, skirtingų laikotarpių pasirodymus — nuo XX a. 7 dešimtmečio Londono andergraundo psichodelikos iki šių dienų. Tarp eksponatų – garsieji „Pink Floyd“ simboliai: skraidančios kiaulės, karvės, marširuojantys plaktukai, gigantiški pripučiami mokytojai ir prizmė, kuri puikavosi ant albumo viršelio.

„Pieto Mondriaano atradimas. Amsterdamas, Paryžius, Londonas, Niujorkas“

Hagos municipaliteto muziejus, birželio 3–rugsėjo 24 d.

Prieš 100 metų Amsterdame gimė menininkų judėjimas „De Stijl“. Pirmojo šimtmečio sukakties proga Hagos muziejus rengia virtinę parodų: „De Stijl architektūra ir interjerai“, „Pietas Mondriaanas ir Bartas van der Leckas. Išrandant naująjį meną“. Šimtmečio proga muziejus numatė parodyti ir visus 300 turimų P. Mondriaano kūrinių. Parodos „Mondriaano atradimas“ rengėjai ketina skirti daug dėmesio didiesiems Europos miestams, kuriuos menininkas laikė savaisiais namais, kol Antrojo pasaulinio karo metais persikraustė gyventi į Niujorką ir liko ten iki mirties 1944-aisiais. Per tą laiką jis spėjo sukurti reikšmingiausias drobes, kuriose jaučiama tinklinio planavimo ir bugivugio įtaka.

Marisa Merz. „Dangus – didžiulė erdvė“

„Hammer“ muziejus, Los Andželas, birželio 4–rugpjūčio 20 d.

Italų skulptorė Marisa Merz ilgai dirbo savo vyro Mario Merzo šešėlyje, tačiau ši retrospektyva liudija, kad jos kūryba – absoliučiai savarankiška. Ekspoziciją, kuri atkeliaus iš Metropoliteno muziejaus, sudarys ir jos ankstyvieji darbai iš netradicinių medžiagų, ir kūrybinio kelio zenite sukurtos instaliacijos, ir molinių biustų serija, nulipdyta po 1975-ųjų. Parodos organizatorių nuomone, labai reikšmingas faktas, kad Marisa buvo vienintelė arte povera judėjime dalyvavusi moteris, todėl jos kūriniai labai asmeniški. Merz pranoko savąjį laiką: jos 8 dešimtmetyje sukurti biustai – tiltas, kuriuo italų menas sugrįžo prie figūratyvo 9 dešimtmetyje.

„Graysonas Perry pristato: pati populiariausia meno paroda pasaulio istorijoje!“

„Serpentine“ galerija, Londonas, birželio 8–rugsėjo 10 d.

Už arogantiško Perry’o parodos pavadinimo slepiasi rimti klausimai: koks menas patinka žmonėms, kokios temos juos domina, kodėl šiais laikais žmonės mėgsta lankytis meno galerijose, koks yra tikrasis tradicinio meno ir socialinių tinklų santykis? Parodoje daugiausia bus demonstruojami nauji kūriniai, kurių autoriai mąsto apie tai, kaip šiuolaikinis menas gali patraukti žmonių dėmesį. Be to, į ekspoziciją pateko darbų, pristatytų neseniai vykusiame dailininko televizijos šou „All Man“, kuriuo jis tyrė vyriškumo ir vyro sampratą šiuolaikinėje Didžiojoje Britanijoje.

Hélio Oiticica. „Suorganizuoti kliedesį“

„Amerikos meno muziejus“, Niujorkas, liepos 15–spalio 1 d.

Niujorkas – paskutinė pirmosios didelės Hélio Oiticicos, vieno įtakingiausių Brazilijos dailininkų, parodos maršruto po JAV stotelė. Paroda surengta kartu su Čikagos menų institutu (čia ji atidaryta vasarį) ir „Carnegie meno muziejumi“ Pistburge (veikė praėjusį rudenį). Nors Oiticicos kūrybai įtakos turėjo Europos modernizmas, jis netrukus nutraukė ryšius su šia tradicija ir ėmė kurti kitokius darbus, pvz.: serijos „Dvipusiai“ ir „Erdviniai reljefai“. Dailininkas transformavo dvimačius kūrinius į trimačius – tai jis vadino „tapyba erdvėje“. Oiticica siekė sukurti kitokius meno kūrinio ir žiūrovo santykius, todėl parodos lankytojai galės matuotis ir kitaip liesti kai kuriuos ekspozicijos elementus.

„Henri Matisse dirbtuvėje“

„Burlington House“, Piccadilly, Londonas, rugpjūčio 5–lapkričio 12 d.

Tai taps pirmąja didele kolekcijos iš dailininko dirbtuvių paroda, kurią sudaro Azijos ir Afrikos kaukės, audiniai, dekoratyvinės vazos ir ąsočiai. Parodos organizatoriai siekia sukurti dailininko kūrybos aplinką ir parodyti įvairius daiktus, dariusius jam įtaką. Matisse’as turėjo kelias studijas: Koljūre, Isi le Mulino, Nicoje ir Venecijoje – lankytojai galės pamatyti jų interjerų nuotraukas.

„Pablo Picasso paplūdimyje“

Peggy Guggenheim kolekcija, Venecija, 2017 m. rugpjūčio 26–2018 m. sausio 7 d.

Parodos temą padiktavo Picasso paveikslas „Mauduolės“ (1937) iš Peggy Guggenheim rinkinio. Ji skirta paplūdimiui kaip menininko kūrybos leitmotyvui jo gyvenimo Provanse laikotarpiu. Šiemet taip pat pradedamas Paryžiaus Picasso muziejaus organizuojamas dvejus metus truksiantis 40 parodų ciklas apie dailininko ryšius su Viduržemio jūros regionu. Viena įdomiausių turėtų būti „Užuojauta ir siaubas. Picasso kelias į Gerniką“ Karalienės Sofijos muziejuje Madride (veiks iki rugsėjo 4 d.). Ji skirta šedevro, vaizduojančio Ispanijos pilietinio karo metais bombarduojamo baskų kaimo siaubą, pirmo viešo pristatymo 80-mečiui.

 

Iš rusų kalbos vertė Irena Ramoškaitė

theartnewspaper.ru, 2017 01 19