Stanislovas Žvirgždas. „Pasižvalgymas nuo trylikos Neries tiltų, 2“, 2005–2006

 

„Pasižvalgymas nuo trylikos Neries tiltų“

Verčiau iš lenkų kalbos Jano Bułhako knygeles „Fotografo kelionės žodžiu ir vaizdu“. Knygelėje „Vilniaus peizažas“ jis rašė, kad Vilnius, tiesą sakant, nėra miestas, jis tik stengiasi toks būti, nors visada lieka didelis kaimas. Tada ir kilo idėja sukurti fotografijų ciklą „Pasižvalgymas nuo trylikos Neries tiltų“. 2005 ir 2006 m. prabėgo fotografuojant vaizdus nuo tiltų. Tada nuolat važiuodavau dviračiu prie vieno kurio tilto ir fotografuodavau įvairiu oru ir skirtingais metų laikais. Kai jau buvau nufotografavęs visus 13, sudėliojau atspausdintas fotografijas pasirinkta seka. Tuomet ir suvokiau, kad J. Bułhakas, rašydamas apie Vilniaus miestą-kaimą dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, buvo teisus. Vilnius ir dabar nedaug pasikeitė, ypač keliaujant Nerimi nuo Valakampių iki Gariūnų. Tik pačiame centre jis puikuojasi daugiaaukščiais, o iki tos vietos ir nuo Vingio jis vėl tampa dideliu kaimu.

 

Stanislovas Žvirgždas. „Pasižvalgymas nuo trylikos Neries tiltų, 10“, 2005–2006

 

„Žvejai“, 2014

Pavakarį išėjau fotografuoti. Einu pamariu link kopų, virš vandens supasi tirštas rūkas, tolumoje šmėžuoja Parnidžio kopos kontūrai. Ant vieno bangolaužio sėdi žvejys, o šalia įsitaisęs Juozukas laukia savo žuvies porcijos. Padariau įdomią fotografiją „Žvejai“, kurią 2016 m. eksponavau savo jubiliejinėje parodoje Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Sugrįžęs į Vilnių pasidomėjau Juozuko likimu. Sužinojau, kad atšalus orams jį priglausdavo kažkoks pamario ūkininkas, o atėjus pavasariui vėl paleisdavo į laisvę.

Kitais metais su Alina vėl buvome Nidos fotografų seminare. Sugalvojome laivu plaukti į Mingės kaimą. Nuplaukę į tą kaimą, autobusu buvome nuvežti į Ventės ragą. Einame pasižiūrėti, kaip žieduojami paukščiai, ir matome: šalia kelio vaikštinėja į Juozuką labai panašus gandras. Alina paklausė mus pasitikusio ornitologijos stoties vedėjo Vytauto Jusio, ar kartais tai ne Nidos Juozukas. Jis juokdamasis atsakė, kad Juozukas pasirodė esanti Jadzė, kuri sudėjo kiaušinių ir iš jų išsirito gandriukai. Užaugę kiti šį rudenį išskrido, o šis pasiliko, tad dabar ir pasitinka atvykstančius turistus.

 

Stanislovas Žvirgždas. „Žvejai“, 2014