Agnė Semenovičiūtė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo |
|
///
Ravėjimo linkis,
Mamos ritmas
darže
///
Tik vasarą
Į miestą grįžusi iš sodo
Jaučiuosi grįžusi iš sodo
///
Kairėje – vanduo,
Dešinėje – kalnas
Einant atgal bus atvirkščiai
///
Guliu Šilelio dvarvietėj
Kol negalvoju apie kilometrus,
Juos einu,
Kai pradedu skaičiuot – sustoju
///
Man patinka tavo
Skalbsena
///
Tavo haiku perdariau į savo haiku
Galvojau – šiukšlė
Bekeliant suplasnojo
Baltas drugelis
///
Eilėraštis tarp eilučių
_____________________________________
_____________________________________
_____________________________________
_____________________________________
_____________________________________
///
Sutapimas
Kylant laiptais
Giliai įkvėpiau oro kaip tik tuomet,
Kai pro mane leidosi
Prakaito žmogus
///
Brisdama iš jūros jaučiau,
Kaip evoliucionuoju į žmogų
///
Vasaros naktis
Jonvabaliai kartoja,
Ką mato danguj
///
Čia ir yra būti
Kaip būtų gerai,
Jeigu dabar viskas būtų taip,
Kaip ir yra
///
Jei aš ieva, tai tu agnė
Išvirtusių ievų arkomis einu
Galvą glosto nulytos jų šakos
Krenta lašai, krenta žiedai, kvepia
Aš dar metais paaugus
///
Bandau iš herpeso
Ant tavo varpos daryti poeziją
Ir man iškart pavyko,
Nes aš tai taip matau.
///
Skaitau apie žmones
Susikaupusi bandau nesilyginti
Ir lygiai užtept sumuštinį
///
Birželis
Šie metai pirmi mano gyvenime, kai liepos žydi per savo vardo mėnesį.
Sakot: dar ne liepa, Agne! Arba: bet jos jau nužydėjo!
Gerai, o ar galite dabar tiesiog negadint mano eilėraščio?
///
Saulės dėka mes
Stebime žemėsūką
Ir burnoj saldu
///
Tavyje man nepatinka viskas, kas esu
Ir kuo norėčiau vis mažiau ir mažiau būti.
Tavyje man patinka viskas, kas esu
Ir kuo norėčiau vis daugiau ir daugiau būti.