Monika Augustaitytė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo |
|
///
Įgulėsiu tave savo kvapu
O tada pirksiu Polaroidą
///
Šampūno švaistymas
Išsiploviau galvą
O nėra kas pasako
Kaip kvepia plaukai
///
Antroko meilės išraiška
Jis rodė man mirusią pelę ir laukė, kol spiegsiu.
///
Susitinkam ir laukiam
kol atsisveikinsim
///
Galvosiu apie senelio juodą laivą
mane per pusnis tempiantį
///
Išvažiavau su dviračiu iš kiemo –
Tėvai man iškvietė policiją
Vaikystė
///
Atmintinė kamuojamiems nemigos
Nuvark per dieną
Valandą pabūki saulėje
Nuo aštuonių
Nedirbk
Emociškai nesusijaudink
Ir neplanuok rytojaus
Griežtai atsisakyk ekranų
Gulėk levandų vonioje
Skaityk
Išeiki iš gimtadienių
Tuomet, kai tortą pjauna
Taip pat vestuvių
Į koncertus nuo devynių, naktinius skaitymus
Nė nežiūrėk!
Miegoki savo lovoje
O mylimą guldyk ant sofos
Vyksti kur nors?
Pasiimk pagalvę
Kuo ausis, akis uždengti
Ir nepamiršk kvėpavimo pratimų –
Čia avys nepadės
Labos nakties!
///
Miškai iki blauzdų užtvindyti pavasariu
Tik pėdos Maximos maišiukuos
///
Vieną dieną
Tavyje liausis tiksėti laikrodis
Sėdėsi virtuvėje
Į kietą atkaltę įstūmęs
Savo nugarą
Skaitysi laikraštį
Lyg nieko ir nebūta
Tik pirštų galiukuose
Prie pat panagių
Nutilusios muzikos nuojauta
///
Tu man jaukus it radiatoriaus šniokštimas
Gal nori susiliet smegenimis?
///
Vakar patyriau jūrą švelnumo
Kol bangos įsodino į Subaru
(purslus dar ir dabar jaučiu)
///
Laidoji augalus, kol mano marios brangsta
///
Prašau
Ribokit vaizdą
Aš nejautrus estetiniams dalykams
///
Socializacija
Triskart šiandien buvau kapinėse
Dar vakare nueisiu
///
Pro antro aukšto langą
sisioja Ernando.
Ruduo
///
Jau suaugau
Jau liemenėlė dera prie kelnaičių
///
Psichologo kabinete pušys neošia
Sakau
Pirma reikia tapt blogu menininku
Bet girdėt tik kaip kritikas švokščia