Fotoreportažas iš vaidybinio istorinio filmo „Poetas“ (rež. ir scenarijaus aut.: Vytautas V. Landsbergis, Giedrius Tamoševičius) filmavimo aikštelės (2021 m. birželis. Rumšiškės, Anykščių rajono apylinkės). Vytauto Suslavičiaus nuotraukos. Daugiau: https://www.poetas.lt/
Filme pasakojama tikra ir unikali Lietuvos partizanų išdavystės istoriją. Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, po antrosios sovietinės okupacijos karas nepasibaigė. Jis tęsėsi dar mažiausiai 10 metų. Kovoti prieš sovietų okupantus ir vietinius kolaborantus į miškus išėjo daugybė buvusių nepriklausomos Lietuvos karininkų, studentų, gimnazistų, mokytojų, kunigų.
Šio pasipriešinimo okupantai nesugebėjo nuslopinti jėga, teko naudoti kitas priemones. Viena iš jų – vietinių išdavikų integravimas į partizanų gretas.
Filmas pasakos būtent tokią „dvigubo agento“ istoriją – gabaus poeto, literato, už antisovietinę literatūrą išmesto iš Lietuvos TSR rašytojų sąjungos ir sutikusio bendradarbiauti su NKVD (tuometinis sovietų saugumo komitetas, vėliau pervadintas į KGB), užmezgant ryšius su partizanais. Už šią išdavystę (už „nuodėmės išpirkimą“) jam buvo pažadėtas grįžimas į sovietinių Lietuvos rašytojų elitą.
Bet paradoksaliausia tai, kad ir būdamas sovietų saugumo agentu, atsidūręs miške jis sugebėjo „užsimiršti“ – sukūrė puikių partizaniškų eilėraščių, antisovietinių satyrų, dainų. Tik vėliau NKVD pričiuptas darsyk sutiko išduoti savo draugais jau tapusius partizanus.
„POETO“ scenarijus parašytas remiantis skaudžia ir paradoksalia pokario istorija, nutikusia dviejų žinomų to meto Lietuvos žmonių gyvenimuose – gabaus rašytojo ir partizanų vado. Šiedu personažai filme atgis partizaniškais Kipšo ir Tauro slapyvardžiais. Filme „POETAS“ bus bandoma iš arti nužvelgti ir patirti talentingo ir apie karjerą svajojančio pokario rašytojo gyvenimą, jo apsisprendimus ir dilemas – eiti į mišką ir žūti ar išlikti ir tapti garsiu sovietiniu rašytoju. Filme prisiliečiama ir prie paties kūrybos fenomeno – geras rašytojas nebūtinai vien geras, doras ar drąsus žmogus. Šia prasme to laikmečio žymus poetas – itin talpus personažas, jame išsiskleidžia plati žmogiškųjų ir demoniškųjų savybių paletė. Ir vieną ar kitą spalvą netikėtai gali aktyvuoti nenuspėjami pokario istorijos posūkiai, asmeniniai kompleksai ar net elementarūs gyvenimiški atsitiktinumai. (Vytautas V. Landsbergis)
Su Vytautu V. Landsbergiu abu esame kuriantys žmonės (rašome, dainuojame, užsiimame kino stovyklose su vaikais). Susibičiuliavome prieš trejus metus. Jam pasiūlius gilintis į pokario tematiką, ėmiau intensyviai skaityti istorines knygas, analizuoti partizanų dienoraščius. Rašant scenarijų rėmėmės ne tik partizanų ar juos persekiojusių NKVD agentų istorijomis, bet ir savo giminių pasakojimais apie tą sudėtingą laikmetį. Taigi, tai yra ir asmeniška. Pokario tematika kine man nėra svetima, o sovietinis okupanto mentalitetas pažintas betarpiškai.
Taip jau susiklostė, kad teko motociklu keliauti iki pat Rusijos šiaurės, pakeliui bendraujant su vietiniais gyventojais, video kamera fiksuojant niūrią jų realybę – buitį, lagerius, propagandos objektus ir t. t.
Tais pačiais 2014 metais, prasidėjus Rusijos-Ukrainos karui, man teko būti ir rytų Ukrainoje netoli karo zonos – filmuojant TV reportažą. Visa ši patirtis ir mano žinios pravertė susipažinus su režisieriumi Sergejumi Loznitsa. Jis mane pakvietė dirbti į jo filmą „A Gentle Creature“ asistentu.
Šis filmas – tai žmogų žlugdančios sovietinės sistemos atspindys. O juk tai yra tais pačiais principais paremtas mechanizmas, kuriame gyveno ir mūsų filmo „Poetas“ herojus.
Kitame S. Loznitsos filme „Donbass“, kuriame taip pat darbavausi, buvo vaizduojami jau šių dienų militarizmu persunkti epizodai, tačiau NKVD’istinės sistemos principai liko tie patys. Taigi, iš šių filmų pasisėmiau neįkainojamos patirties ne tik filmavimo aikštelėje, bet ir
suvokime, kaip į sovietinę sistemą įtraukiami ir apdorojami žmonės. (Giedrius Tamoševičius)