Per LRT televiziją „Sveikinimų koncertas" dainuoja: „Seneliai kelia koją... Namai tokių linksmybių dar nematė..." Mano namai dar nebuvo matę šeštadieninių linksminamųjų laidų. Lietuvos humoro žiūrovus ten prievarta suvarė ir laikė uždarytus. Televizorius šventę rodo dvi valandas, šventėje „Juokis" (LRT) pusnuogės pagyvenusios moteriškės kilnoja kojas ir visaip kitaip žargosi. Joms labai linksma, žiūrovų salėje tyla, lyg ji būtų tuščia, bet ne – visos vietos užsėstos žmonių šaltais brežneviškais-staloniškais veidais. Atrodo, kad „Juokis" filmavimas vyko kur kas ilgiau – išduoda kirviu darytas montažas.
Mano pirmokas sūnus ištveria 10 minučių, išeina iš kambario.
Iš ekrano pasakojami trečios klasės anekdotai („du apvalūs, vienas ilgas, visoms boboms reikalingas... – žirklės, cha cha cha...") ir kitos istorijos, kurios turi būti juokingos vien dėl to, kad pasakojamos Kristinos Kazlauskaitės personažų iš „Dviračio šou" intonacijomis.
Žmona sako: „Nežinau, kur juoktis, todėl jaučiuosi blogai."
Lietuvos šventė tęsiasi: mergaitė šoka (labai rimtai, bet nelabai vykusiai) pilvo šokį – matyt, kurios nors humoro grupės narės dukra nepateko į „2 minutes šlovės", „Lietuvos talentus", tai naudojasi „Juokis" scena.
Bet gal mano namai neturi humoro jausmo, todėl atpasakosiu vieną juoką, patys vertinkite:
– Kaip įsisavinam Europos lėšas?
– Gerai, maitinam lenkiškom vištų šlaunelėm, vedam juodą buhalteriją...
– Kam tu viską viešini?
Jau juokitės.
Žiūriu tik 15 minučių, o penkiolikmetis sūnus pasišaipo iš manęs ir išeina.
Vis dėlto vienas epizodas priverčia nuoširdžiai nusijuokti – vyras, padovanojęs moteriai dirbtines gėles, pasiaiškina, kad jokios gyvos gėlės tokio vėlavimo neištvertų. Čia man juokinga, o salė ima labiausiai juoktis, kai nuo scenos išgirsta žodžius „piza džiaz"...
Vienas brolis Lavrinovičius per reklamos pertraukėlę už 10 litų tampa protingesnis ir sako: „Sunkūs laikai." Sutinku.
Juokinančios grupės paliečia ir aktualias temas, dainuoja: „Emigruoju, emigruoju..." Kažkaip užsimanau, kad taip ir atsitiktų...
„Juoko dvikovose" (BTV) galima užsidirbti pinigų. Ir šios laidos dalyviams sunku prajuokinti mane, ne tik mane, bet ir komisiją (Violetą Mičiulienę, Astą Baukutę, Vitalijų Cololo), kuri kur kas šmaikštesnė už popieriaus lapelius rankose glamžančius laidos dalyvius. Kai kam pavyksta vienas kitas juokas, bet daugiausia uždirba, paradoksalu, įspūdingas ir visai nejuokingas cirko numeris.
Marijampolės TV transliuoja „Onos Mačiulienės 40 metų kūrybinės veiklos humoro grupių koncertą" – pustrečios valandos trunkančią, matyt, iš paskutinės eilės nuo peties mėgėjiškai nufilmuotą medžiagą, kuri nežavi nei vaizdu, nei garsu. Turinio nespėju įvertinti, nes visa šeima mane užpuola, smegenų neištaško, bet priverčia išjungti televizorių... Trumpai tariant, siaubo filmas – „Šeštadienis, 23-ioji".