Iris Radisch. Pats sau agentas

lt.wikipedia.org/wiki/Marcel_Proust

Atskleista, kaip Marcelis Proustas siekė savo romano pripažinimo.

Kitą savaitę Frankfurte prasidės knygų mugė (Frankfurto knygų mugė vyko 2017 m. spalio 11–15 d., – vert. past.). Ir šiais metais pasirodys kiek daugiau nei 70 000 naujų pavadinimų knygų vokiečių kalba. Masinė leidyba, profesiniu žargonu vadinama išmetimu, tampa beveik neaprėpiama. Vienas sudėtingiausių leidybos klausimų ̶ kaip naujoms knygoms rasti skaitytojų. Tuo labiau kad knygas nuolat skaito tik 20 proc. vokiečių.

Sprendžiant šią fatališką problemą vargu ar galima pasikliauti literatūros kritika. Kiek puikių knygų kritikai nuvertino ir sumalė į miltus? Pavyzdys – Marcelis Proustas. Jam nepavyko rasti leidyklos, kuri išleistų pirmąjį romaną iš ciklo „Prarasto laiko beieškant“, todėl buvo priverstas savo leidėjui Bernard’ui Grasset sumokėti didelius pinigus už knygos pasirodymą. Vėliau ją aršiai užpuolė prancūzų kritika. Populiarus Paryžiaus kritikas Paulis Souday, vėliau tapęs M. Prousto biografu, 1913 m. gruodžio 9 d. rašė, kad romanas „ir chaotiškas, ir besaikis“, bet esama keleto „vertingų elementų“, kurių būtų užtekę „subtiliai knygelei“. Kokia katastrofa. Taip stipriai kaip seniai pamirštas ponas P. Souday neklydo net Marcelis Reichas-Ranickis, po kelių dešimtmečių į skutelius sudraskęs Günterį Grassą, Martiną Walserį ir Uwę Johansoną.

Šiandien paaiškėjo, jog pasiturinčiam M. Proustui kilo mintis, pranokstanti visas skaitytojų verbavimo strategijas. Įskaudintas autorius sumokėjo nemažą sumą, atitinkančią 2000 eurų, už jam palankią bičiulio recenziją. Straipsnis buvo išspausdintas pirmajame „Journal des débats“ puslapyje (kaip žinome, Prancūzijoje parašyti draugui recenziją – jokia problema). 1000 eurų vertės sumą M. Proustas sumokėjo už romano pašlovinimą pirmame „Figaro“ puslapyje. Šį tekstą rašytojas sukūrė pats. Tai įrodo neseniai rasti laiškai, skirti „Grasset“ leidyklos darbuotojui Louis Brunui. „Prarasto laiko beieškant“ pirmasis romanas, M. Prousto teigimu, esąs „mažytis šedevras“, jis „kaip vėjo gūsis išblaškysiąs migdančias miglas“, kurias paskleidė kiti tuo metu pasirodę konkurentų romanai.

Dar niekada knygų rinkodaros istorijoje 3000 eurų nebuvo investuoti geriau. Laiškai, įrodantys išradingą nesėkmingo autoriaus reklamą knygų pramonės priešaušriu, kitą mėnesį bus parduodami „Sotheby’s“ aukcione Pary­žiuje. Pradinė kaina – pusė milijono eurų.

 

Iš vokiečių kalbos vertė Vilma Mosteikienė

„Die Zeit“, 2017-10-05, Nr. 41