Ką reiškia būti nufotografuotai, kaip jautiesi fotografuojama? Esama įsitikinimo, kad taip „pavagiama“ žmogaus siela... Tai turbūt retorinis klausimas. Kaip tau šis kadras? Tau svarbu atrodyti? O gal nufotografuota tampi tiesiog spektaklio personaže, kuri gyvena jau atskirą gyvenimą?

Kalba keičiasi, vizualėja, esama nuogąstavimų, kad teksto (tradicine prasme) greitai apskritai neliks. O galbūt iš rašytojo irgi liks tik vaizdas?

 

Daiva Kairevičiūtė. Poetė Jurgita Jasponytė. Iš ciklo „99 scenarijai rašytojams“

 

Įspūdžiai šviesūs, kaip ir tos drobulės, į kurias esu įsukta. Tai fotografės mintis, bet man ji tiko. Išprašiau iš anytos baltų staltiesių fotosesijai. Iš tiesų labai gera buvo fotografuotis su dukrom. Joms taip pat buvo smagu, patiko ir vieta (Šlapelių namai) – pamenu, duk­roms įspūdį paliko, kad fotografavomės prie senovinio pianino, kuriuo skambino Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, nes abi mokosi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Kai pagalvoji, jos dar tokios nedidelės tada buvo. Visai smagu, kad tokios užfiksuotos. O šiaip fotografuotis nelabai mėgstu, bet rezultatas gali ir visai nudžiuginti. (Juokiasi.) Šiuo atveju sutikau, nes labai mėgstu Daivos fotografijas.

Man atrodo, nemoku nei vaidinti, nei pozuoti – man sudėtinga tai daryti, todėl tiesiog būnu. Būnu savimi, nemoku tapti personaže. Nors gal ir mokėčiau, tik nesistengiu, nežinau kaip. Na, o jei jau kadre yra mano atvaizdas, tai gal ir sielos dalelė ten gali matytis. Turbūt. Tiems, kas ją moka matyti. (Juokiasi.) Tačiau tą kažką, vadinamąją sielą galima apčiuopti ir tekstuose, ir kituose kūriniuose. Sielos įspaudas gali būti ne tik vaizdinis.

Nemanau, kad teksto neliks. Suprantu, dabar kles­ti vaizdų kultūra, bet tekstas leidžia pasireikšti vaizdinei interpretacijai ir man tai atrodo pakankamai svarbu. O jei kada iš rašytojo liks tik vaizdas, tada jis jau nebebus rašytojas.

Publikaciją parengė Daiva Kairevičiūtė

Jurgita Jasponytė (g. 1981) – poetė, kilusi iš Zarasų, kuriai svarbi vietos, kaip genius loci, sąvoka, svarbus folkloras, kuris randa būdų įsiterpti į eilėraščius, svarbus įvairių autochtonų (beje, žodyne galima rasti ir čiagimio sąvoką) gyvenimas, kuris verčia pasižiūrėti ne tik į save, bet ir kitų, pvz., Tolimųjų Rytų tautų gyvenimus.

 

× Jurgita Jasponytė

 

/ /

Ketvirtą naktį bombarduojamas Kijevas

ketvirtą naktį negalim užmigti

tarsi nemiga virstų gija apčiuopiama

įmušta į saugantį informacijos tinklą

/

kurį audi per naktį klavišais

tiesa ir žinojimu

tai yra tavo ginklai –

/

būdavo per naktį kaimas išaudžia

apeiginį saugantį rankšluostį

ir apjuosia visą kaimą iš ryto

/

teapjuosia

sielų upė

/

nes apšaudomam Kijeve

ryte

socialinio tinklo

žali rutuliukai

tikrina

ar kiti dar žali.

2022 02 27–03 01, Vilnius