Antroji personalinė Ievos Grigienės paroda „Iltinės lelijos,“ pirmą kartą surengta VDA Telšių galerijoje 2022 m., dabar papildyta naujais kūriniais, pristatoma Vilniaus „Artifex“ galerijoje (veiks iki kovo 31 d.). Šioje juvelyrikos ir skulptūrų parodoje sutiksime mitines būtybes – chimeras, undines, augalus ir žvėris. Paroda – nelyg knyga, kurios naratyvas grįstas mitais ir pasakomis. Nuo undinių raganos papais iki slibino liežuvių – veriasi gaivališkas, fantasmagoriškas, pirmykštis pasaulis.

Parodos pavadinimas „Iltinės lelijos“ suponuoja, kad susiduriame su neišvengiama priešybe (o gal pusiausvyra?) tarp pavojingo ir švelnaus, bjauraus ir gražaus. Šiuolaikinės juvelyrikos kūrėjai dažnai baidosi grožio sąvokos: tebūnie kūrinys įdomus, konceptualus, ekstravagantiškas – tik prašau palikti ramybėje puošimosi funkciją ir grožio potemę. Vis dėlto parodos autorė geba matyti neišvengiamą grožio sąjungą su bjaurumu: „Grožio sąvokos nesibaidau. Grožis turi daugybę pavidalų – jis gali būti saldus, gali būti plėšrus, bjaurus ir taip toliau. Negali apibrėžti grožio neapibrėždamas bjaurumo, ir atvirkščiai.“

Grožio samprata kinta, kiekviena epocha vis kitaip formuoja grožio suvokimą, o šioje parodoje jis atsiskleidžia įvairiausiais pavidalais – tiek švelniais, tiek grubiais.

Eksponuojami kaklo papuošalai ir skulptūriniai objektai, kuriuose nepamatysime žmogaus figūrų, o tik tiesiogines arba mitines floros ir faunos užuominas. Vis dėlto autorė skulptūriškai mąsto būtent per santykį su žmogaus kūnu. Kaklo papuošalai funkcionalūs, sukurti dėvėti, o skulptūrinės instaliacijos, net būdamos didesnio mastelio, rodos, matuojasi žmogaus kūną. Pavyzdžiui, medinė skulptūra „Gerijonas“ pakibusi ore, išlenkta taip, kad galėtų dailiai gulti ant krūtinės, o nuo instaliacijos nuskintus „Slibino liežuvius“ galima nešioti ant kaklo lyg karo trofėjų.

Autorė leidžia nevaržomai grumtis turiniui ir formai, kai kurie kūriniai gimsta pagal pirminę idėją, ieškant materialios išraiškos jai įgyvendinti. Kiti darbai, priešingai, atsiranda iš įsiklausymo į medžiagą – akmenį, medį, metalą, kurių skirtybės diktuoja savas taisykles.

Kūrinys „Iltinės lelijos“ gimė autorei atradus tigrines lelijas, kurios prasiskleidusios atrodo tarsi dinozaurų gerklės. Šią agresiją ji atkartojo grubiai pjaudama medį, kuris yra šio papuošalo pagrindinė dalis. Daugelyje darbų dominuoja kadagys, kuris, pasak autorės, neapdirbtas atrodo neišvaizdus, apšepęs, tačiau pjaunamas skleidžia magišką kvapą.

Parodoje svarbi keramikos instaliacija „Slibino liežuviai“. Ji simboliškai įprasmina patiriamą nerimą dėl karo, jam išreikšti pasitelkiamas pasakų motyvas. Autorė teigia, kad karo pradžioje jai, kaip ir kitiems menininkams, kilo klausimų, kam išvis kurti ir kam reikalinga ši juvelyrika. „Apėmė nykuma, nežinojau, kaip grįžti į gyvenimo vėžes. Prisiminiau pasakas. Pasakose yra toks motyvas: mitinis blogis, tarkime, slibinas, ir mitinis gėris – jaunikaitis, įveikiantis slibiną. Kaip sėkmingos kovos įrodymą jis dažnai išpjauna slibinui liežuvį. Tai, ką šiandien daro teroristinė Rusija, galime sieti su mitiniu blogiu. Nors negyvenau karo metu, rodos, visa tai jau girdėjau – galbūt iš tų pačių pasakų ir pasakojimų. Keraminių liežuvių lipdymas ir pats nupjovimo aktas man padėjo priimti realybę.“ Šie liežuviai turi ir kitą konotaciją – būdami bjaurūs, jie tuo pat metu kažkuo patrauklūs, net erotiški. Tam autorė turi paaiškinimą: juk karo kontekste liežuvis gali būti ir dezinformacijos, propagandos skleidimo įrankis.

Kiekvieną eksponatą lydi poetiški pavadinimai ir individualios istorijos. Kaklo papuošalui „Undinė raganos papais“ panaudoti belemnitai iš tiesų yra pailgos fosilijos, dar vadinamos perkūnkulkėmis, velnio pirštais arba raganos papais. Tad medžiaga šiuo atveju tampa koncepcijos ašimi. Prisimindama žodžio „ragana“ kilmę iš „regėti“ ir šios personažės demonizavimą mitologijoje menininkė atranda ir perteikia gėrio ir blogio jungtį.

I. Grigienės kūrinių grožis, nors ir palytėtas bjaurumo liežuvių, neatstumia – jis efemeriškas, žadinantis prigimtinį smalsumą. Juk privalu įdėti druskos į pyragą, kad geriau pajustume saldumą. Panašiai sužinome, kaip pabaisos tampa švelnios ir kodėl gėlės būna plėšrios.

Agnetė Voverė – menotyrininkė, mados žurnalistė, dirba Vilniaus dailės akademijoje Mados dizaino katedroje.

 

Ievos Grigienės parodoje „Iltinės lelijos“. Gytės Helen nuotraukos.