Fotoreportažas iš Pamėnkalnio galerijoje (Vilnius) iki gegužės 14 d. veiksiančios Eglės Norkutės parodos „Decision Maker“. Lauryno Skeisgielos nuotraukos.
Eglės Norkutės paroda „Decision Maker“ („Sprendžiantis“) sulydo tapytojos kūrybinius ieškojimus ir jos reakciją į dabarties aktualijas. Neramioje kasdienybėje menininkė bando įžvelgti ją lemiančio sprendžiančiojo elemento buvimo (ne)galimybę, tikrindama įvykių ir reiškinių priežastingumo ryšius ir ieškodama jiems alternatyvų. Tapytoja klausia, ar sprendimus priima aukštesnė jėga, o galbūt sprendžiančiųjų nėra ir viską lemia atsitiktinumai? Savo abejones ji čia pat perkelia į tapybą: kas yra tikroji sprendžiančioji čia, parodos realybėje, – savęs pačios apsėsta kūrėja, ar viską apimanti tapyba? Stebint menininkės tapančiojo „aš“ įtampas tarp pastangų kontroliuoti ir leistis kontroliuojamai, pragmatiškumo apraiškų ir eskapistinių dvasingumo paieškų, ryškėja ne tik autoportretinės parodos ištakos, bet ir šiuolaikinės visuomenės kolektyvinės reprezentacijos siekis.
Apmąstydama pandemijos ir karo atvertą įtrūkį tarp netolimos praeities ir šiandieninės realybės bei jo akivaizdoje išgyvendama nerimą dėl civilizacijos (pa)likimo, savo darbuose E. Norkutė gretina ir supina išnykusių senovės civilizacijų meno motyvus su dabartinės kultūros ženklais. Jos kūryboje vienas šalia kito atsiranda kasdienės buities detalės ir meniniai artefaktai, žemiška dimensija maišosi su metafiziška, pasaulietiniai elementai – su sakraliomis citatomis. Skolintus vaizdus ji jungia į chaotišką, eklektišką, tačiau tuo pat metu savitiems vidiniams dėsniams paklūstančią visumą. Besiklostantis parodos pasakojimas kuria universalią, belaikę, o tuo pat metu tvirtai suaugusią su mūsų laiku, mitologiją.
Kaupdama ir organizuodama vaizdiniją E. Norkutė archyvuoja pačią kultūrą, viena vertus, atrasdama joje savinaikos ženklus, tačiau kartu užsimindama apie regeneracijos, atgimimo viltį. Skirtingų E. Norkutės kuriamo archyvo objektų bendrabūvyje kuriasi naujos reikšminės jungtys, menininkės siūlomus naratyvus suliejančios su žiūrovo asmeninėmis patirtimis bei nuojautomis ir taip išsišakojančios į daugybę galimų pasakojimų krypčių. Vienijančiu elementu tampa parodos scenografija, įtraukianti atskirus darbus į jai (ne)pavaldžių tapybinių aplinkybių sūkurį, o ekspoziciją paverčianti efemerišku šešėlių ir atspindžių teatru – tarsi mėginant suteikti pavidalus bevardžiams dievams ir meno istorijos vaiduokliams.
Eglė Norkutė (g. 1993) – jaunosios kartos tapytoja. 2019 m. baigė tapybos magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2019 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 2017 m. surengė personalinių parodų, dalyvauja vietos ir tarptautinėse parodose, tarptautinių meno rezidencijų programose. Pelnė apdovanojimų ir premijų meno konkursuose. Konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ finalininkė (2018, 2019), „The Rooster Gallery“ specialiojo prizo laimėtoja (2019).