Emilijos Škarnulytės „Daugdara“ Aleksandrai Kasubai

Fotoreportažas iš Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) iki gegužės 30 d. veiksiančios parodos „Emilija Škarnulytė. „Daugdara“. Dedikuojama Aleksandrai Kasubai“. Gyčio Norvilo nuotraukos.

Nacionalinėje dailės galerijoje pristatoma naujausia menininkės audiovizualinė instaliacija – „Daugdara. Dedikuojama Aleksandrai Kasubai“. Šio kūrinio atsiradimą paskatino asmeninė E. Škarnulytės pažintis su iškilia lietuvių kilmės JAV dailininke, architekte Aleksandra Kasuba ir jos kūryba. 2018 m. paskatinta savo mamos, taip pat architektės, Ritos Škarnulienės, Emilija pirmą kartą nuvyko į Naująjį Meksiką (JAV) apžiūrėti A. Kasubos suprojektuotos „Akmenų kalvos“ rezidencijos ir „Kiautų buveinių“ pastatų komplekso.Panašūs skirtingų kartų menininkių interesai – meno ir mokslo sąveika, domėjimasis gamtos mokslų astronomijos, kvantinės fizikos pasiekimais – padėjo užsimegzti įkvepiančiai pažinčiai, paskatinusiai E. Škarnulytę ją įprasminti savo kūrinyje.

Daugiakanalė audiovizualinė instaliacija „Daugdara. Dedikuojama Aleksandrai Kasubai“ kviečia žiūrovus įžengti į daugiaplanę erdvę, kurioje susitinka abiejų menininkių, A. Kasubos ir E. Škarnulytės, kūrybinės vizijos. Atsispirdama nuo abi menininkes įkvėpusios meno ir mokslo sąveikos ir koliažo principu jungdama A. Kasubos kūrybinio palikimo bei savo kūrybinių vizijų elementus, menininkė plėtoja esamų ir įsivaizduojamų ryšių įvairovę, kaip galimą kūrybinį dialogą.

Emilija Škarnulytė (g. 1987 m.) baigė skulptūros bakalauro studijas Breros menų akademijoje (Italija) ir magistro studijas Tromso šiuolaikinio meno akademijoje (Norvegija). Menininkės filmai buvo rodomi „Serpentine“ galerijoje (Jungtinė Karalystė), modernaus meno muziejuje „Centre Pompidou“ (Prancūzija) bei Roterdamo, Busano ir Oberhauzeno ir kt. kino festivaliuose. 2019 metais E. Škarnulytė laimėjo Kijevo šiuolaikinio meno centro „Pinchuk Art Centre“ įsteigtą prestižinį jaunosios kartos menininkų prizą „Future Generation Art Prize“.

Parodos kuratorė – Candice Hopkins; Architektas – Linas Lapinskas; Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba; Projektą remia Exterus, Fundermax.