Pasakojimai. Ramūnas Grikevičius – apie miegantį mišką, Andrius Makarevičius – apie stoties rajoną

 

Fotoreportažas iš Šiaulių dailės galerijoje iki gegužės 22 d. veiksiančių parodų: Ramūno Grikevičiaus ,,Miegas-miškas-miegas“ ir Andriaus Makarevičiaus ,,Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“. Ernestos Šimkienės nuotraukos.

 

Andriaus Makarevičiaus „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“

„Sako, stoties rajonas atgyja! Barai ir kavinukės, galerijos ir kepyklėlės kuriasi kaip ant mielių. Ir aš čia! Jau dešimt metų sukuosi tarp Halės turgaus, V. Šopeno, Šv. Stepono ar Aguonų gatvių. Erdvė, kurioje gyvenu, tampa ir kūrybine studija, kurioje gimsta personažai, su kuriais kasdien prasilenkiu stoties rajone, o jų tipinė ir efektinga apranga krenta akin ir vaizduotėn.

Atsiradus galimybei, ėmiausi kurti ant didesnių formatų drobių ir į tuos pačius personažus ir objektus galiu pažvelgti kitaip ir iš viršaus. Štai čia į akis jau pradeda žvelgti didmiesčio balandžiai ant palangės. Šie sparnuotieji yra neatsiejami stoties veikėjai, kaip ir netoliese besitrinantys treninguotieji. Visa ši žaizdotoji sociumo dalis atgyja pasakų personažais: batuotas katinas įsitaiso šalia gražuolių, o Mėlynbarzdis ištirpsta potėpių fone. Dėl daugybės elementų, veikėjų ir spalvų derinių, atrodo, kad vyksta nesibaigianti šventė – ironiška ir reali gyvenimo šventė.

Potėpiuose palikau daug savianalizės momentų, bet daugiau dėmesio skiriu aplinkai, kurioje gyvenu, miesto detalėms, kurias praeinu ir galiausiai palieku ant drobės fragmentais ar užrašais.
Proporcijos išsikraipo, spalvos nesutampa su realiomis, sapnas atgimsta kasdienybėje, daiktai nebesuvokiami taip pat – gimstant naujoms interpretacijoms, susikuria nauja istorija su kitais daiktais, o gal tai tik Mandelos efektas?“ (Andrius Makarevičius)

 

Ramūno Grikevičiaus „Miegas-miškas-miegas“

Tapytojas Ramūnas Grikevičius sako, kad jo paveikslai yra tarsi haiku. Pasak menininko, jo drobėse atsiskleidžia įvairios būsenos, baimės, aistros, pasaulio grožis ir bjaurumas, chaosas ir neišvengiama pabaiga. R. Grikevičiaus tapyba yra apie begalybę. Gal todėl ir naujosios parodos pavadinimas skamba, kaip nenutrūkstamai sakomas burtažodis.

„Man tiesiog buvo bloga nuo pasaulio neteisybės ir chaoso: pradedant nepažabojamais miškų gaisrais, politiniais įvykiais baigiant fatališkais globalinio atšilimo ženklais ir virusu. Atrodė, kad pasaulyje viskas taip susipynė, kad nebeliko tiesos, niekas nebežino, kokia ji ir pasaulis tarsi pasidalino pusiau. Nebegalėjau to informacijos srauto sugerti, norėjosi tiesiog miegoti. Net nebežinojau, ką tapyti, tačiau ta būsena pasufleravo, kad reikia tapyti ją. Ši paroda apie buvimą, kai nieko nebesinori, tik miegoti. Manau tokią būseną esame daugelis patyrę, tačiau retai kada žvelgiame į ją giliau.“ (Ramūnas Grikevičius)

Nors menininkas niekada netapė peizažų, šį kartą jie į paveikslus atkeliauja ne kaip natūros atvaizdas, o kaip būsenų ir jausmų refleksijos. Vaikštantys parodoje „Miegas-miškas-miegas“ turi galimybę nauju kampu pažvelgti į mus užklumpančius išbandymus, kai viso pasaulio svoris užkrenta tarsi sunkti antklodė. R. Grikevičiaus drobės kupinos klausimų, kaip klaidžiame miške iš pirmo žvilgsnio visi atrodo keliai panašūs, tačiau kartais išsivadavimas ateina tada – kai esame giliai įsipainioję.
Parodoje į miego būseną nugrimzdę personažai yra mūsų tikrojo „aš“ atspindys, laukiantis, kada bus pažadintas, įveikus apgaulingas būsenas, komforto zonas ar gąsdinančias kasdienybės tankumas.

 

Pasakojimai. Ramūnas Grikevičius – apie miegantį mišką, Andrius Makarevičius – apie stoties rajoną