Jeigu jaučiate poreikį tam tikrus reiškinius suprasti iš esmės, apčiuopti jų ištakas – turbūt nustebsite, kiek daug kelių veda į Afriką. Ypač sekant paskui muziką. Afrika yra pradžių pradžia. Prieš 200 tūkst. metų žemyno Rytuose gimė sapiens, prieš 5 tūkst. – Tig­ro ir Eufrato lopšyje brendo civilizacija. Šiuolaikinis žmogus didžiąją Afrikos žemyno dalį vadina besivystančia, nors pats iš čia išsivystė. Gal šis regionas – motina, kuri gimdo ir kažką vysto iki šiol?

Tradicinė Afrikos muzika pasaulyje populiarėjo dėl afrikiečių diasporų. Taip gimė gospelo, hiphopo, bliuzo, ritmenbliuzo, fanko, soulo ir džiazo žanrai. Remiantis afrikietiškos muzikos tradicija sukurta ir kone visa popmuzika. Lietuvoje liaudies muziką integruoti į šiuolaikinės muzikos sceną bandoma nedrąsiai. O Afrikoje turbūt net nėra ryškiai atskiriama, kas yra folkloras, kas – ne. Žmonės iki šiol dainuoja apie tai, kaip gyvena ir ką galvoja. Ir visai nesvarbu, kokia muzika pasiekia iš kitų žemynų, nes tradicinės muzikos įtaka yra tokia stipri, kad jai negresia kultūrinė asimiliacija – visa Afrikos muzika yra išskirtinai afrikietiška.

Stebina Afrikos šiuolaikinė muzikos kultūra. Ją tirti muzikos pasaulyje visada madinga, tačiau tema nesubanalėja, nes siūlo tik atradimus. 2001 m. Brianas Shimkovitzius, etnomuzikologijos studentas iš Indianos, tirdamas Afrikos hiphopo kultūrą, pirmą kartą atsidūrė Ganoje. Medžiagą darbui rinko gatvės turguose, ten pirko vietinę muziką, įrašytą į kasetes. Įrašus B. Shimkovitzius pirmą kartą perklausė tik grįžęs į JAV 2004-aisiais. Išgirdęs negalėjo atsistebėti atrastosios muzikos savitumu, sąskambiais, ritmika. Garsai netilpo į jokios iki tol tyrinėtos muzikos teorijos rėmus. Visi Ganos turgaus radiniai buvo kardinaliai skirtingų kūrybinių konceptų, tačiau kiekvieno turinys džiugino ausį. 2006 m. muzikologas suprato, kad pasidalyti tokiais radiniais yra mažų mažiausiai būtina, tad įkūrė tinklaraštį „Awesome Tapes from Africa“. Šiandien šis tinklaraštis turi didžiulę skaitytojų auditoriją, yra vienas svarbiausių alternatyvios muzikos fondų, feisbuke juo domisi 63 tūkst. žmonių.

Specialaus paminėjimo vertas B. Shimkovitzių sudominęs kasetės formatas. Taigi leidžiami įrašai Afrikoje būdavo itin paprastai dauginami ir platinami įvairiose regiono vietose. Veiksmas vykdavo taip: į kasečių kopijavimo aparatą įdėjus originalaus įrašo CD, šalia stovintis senas kompiuteris siųsdavo muziką į specialų, už žmogų didesnį perrašymo įrenginį; jis, greitai sukdamas juostą, per penkias minutes pagamindavo tris šimtus kasečių; garsas dėl dažnų juostos deformacijų įrašant visose kasetėse skyrėsi, tad nebuvo įmanoma rasti dviejų vienodai skambančių įrašų. Tiesa, kasečių verslo era baigėsi dėl techninių kliūčių – Ganoje nuolat trūkinėjančio elektros tiekimo. Kai visur išsijungia šviesos, vietiniai vadina light off ir niekada nežino, kada vėl bus light on. Gamintojai sustabdė kasečių leidybą, nes dėl dingstančios elektros žmonės nebenaudojo kasečių grotuvų. Taip sustojo įrašų pardavimai. Tačiau, kadangi kasetės buvo spausdinamos didžiuliais tiražais, net ir po leidyklų žlugimo turguose jų vis dar buvo apsčiai. Afrikoje leista muzika dažniausiai įrašinėta namudinėmis sąlygomis. Iš kasetės sklindantis neapdirbtas garsas dabar tik sustiprina autentikos pojūtį – tu įsivaizduoji, kad albumo atsiradimas turi įdomią istoriją.

Viena žinomiausių istorijų lydi įrašą, nuo kurio prasidėjo tinklaraštis. Istorija prilygintina „Odisėjai“. Turguje nusipirkti lemtingąją kasetę B. Shimkovitzių paskatino akį patraukęs ryškus viršelis su vyruku tamsiais akiniais, beisbolo kepuraite ir mikrofonu rankoje. Tai buvo Ata Kako 1994 m. išleistas albumas „Obaa Sima“. Pirmajame tinklaraščio straipsnyje rašoma: „Jūs turbūt niekur nieko panašaus negirdėjote. Nė vienas mano pažįstamas Ganoje nėra girdėjęs šios pašėlusio repo beprotybės.“ Albume – septynios dainos, kuriose tvi kalba (Ganoje plačiausiai vartojama kalba) dainuojama ir repuojama apie grožį ir meilę: „Moma yendodo domma domma se medre“ („Kai mes mylime viens kitą, tai gyvename taikoje“). Kūrinys skleidžia euforišką nuotaiką. Tuo metu, kai pasirodė albumas, Ganoje buvo populiarus hiplife stilius – vietine maniera jį bandė atkartoti JAV reperiai Tupacas ir Shaggy. Tačiau albumo „Obaa Sima“ autorius nemėgo repuoti angliškai, tai darė gimtąja kalba, ir taip vėliau tapo legendine tvi repo figūra. Albumo žanras laviruoja tarp pop, agresyvaus repo ir hauso. Kadangi Afrikos muzika neišvengiamai etniška, muzikos žinovai, apibūdindami žanrą, mini ir folkmuziką.

Šį šedevrą sukūręs Ata Kakas (tikras vardas – Yawas Atta-Owusu) gimė Kumasyje 1960-aisiais. Baigęs mokyklą, vadovavo golfo klubo barui ir nė nemanė gyvenimo sieti su muzika. 25-erių išvyko gyventi į Vokietiją, dirbo fermoje, pinigų prisidurdavo mokydamas anglų kalbos, atidžiai sekė tuo metu siautusį disco judėjimą su Michaelu Jacksonu, „The Sunshine Band“ ir Stevie Wonderiu priešakyje. Kartą darbovietėje kolega vokietis pasiteiravo, ar Ata Kakas moka groti kokiu nors instrumentu. Visą vaikystę Afrikoje su draugais dainavęs, šokęs ir akmenėliais ritmą mušęs Ata Kakas atsakė, kad moka groti būgnais (nors iš tiesų niekada nebuvo bandęs). Po gero mėnesio intensyvių repeticijų su grupe, jis instrumentą įvaldė, išmoko improvizuoti pagal regio muziką ir net tapo pritariamuojo vokalu. Po poros metų jis persikraustė gyventi į Torontą, ten tęsė būgnininko „karjerą“, su naująja grupe atlikdavo Elvio Presley’o koverius. Tuo pat metu dirbo muzikos mokytoju bažnyčioje ir šefu konditerijos fabrike. Tačiau toks gyvenimo būdas muzikantui atrodė pernelyg blankus (!). 1991 m. Ata Kakas pajuto poreikį kurti autorinę muziką. Suabejojęs, ar grupės nariai supras naujųjų kūrinių viziją, nieko nelaukęs pradėjo juos įrašinėti pats vienas.

Muzikantas „iš antrų rankų“ nusipirko įrangą: kompiuterį, porą mikrofonų, sintezatorių su instaliuotais būgnų ritmais, juostinį rašytuvą ir dvylikos kanalų pultą. Pinigų studijai neužteko, tad dainos įrašinėtos namuose. Sunkiausia buvo išmokti naudotis įranga, o lengviausia – rašyti dainas. Užbaigtą albumą reikėjo išleisti. Kanadoje buvo brangu, todėl įrašą nusiuntė broliui dvyniui į Ganą. Šis suorganizavo kasetės išleidimą 50 vnt. tiražu ir 1994 m. pasaulį išvydo albumas „Obaa Sima“. Skaičiuojama, kad iš viso buvo parduotos trys albumo kopijos, visos kitos – išdalytos draugams ir artimiesiems. Afrikoje albumas niekam didelio įspūdžio nepadarė, vietiniai didžėjai jį sutiko groti tik už pinigus. Daugiau nei po dešimtmečio Ata Kakas sugrįžo į Ganą, investavo į perspektyvų verslą, kuris netrukus bankrutavo. Tačiau kūrėjas nenusiminė, priėmė tai kaip ženklą, kad reikia grįžti į gimtąjį Kumasį ir sutelkti visą dėmesį tik į muziką. Taip ir padarė.

B. Shimkovitzius, įkvėptas Ata Kako muzikos, pradėjo rašyti tinklaraštį. Afrikietiškos muzikos įrašai ėmė suktis vakarėliuose. Kadangi tinklaraštis nepaliaujamai populiarėjo, Brianas buvo kviečiamas groti geriausiuose Amerikos, Europos, Australijos klubuose. Didžiausio klausytojų susidomėjimo visada sulaukdavo Ata Kakas ir „Obaa Sima“. Supratęs, kad šis įrašas tampa legendinis pačiam autoriui to nežinant, Brianas nusprendė surasti Ata Kaką. Tiesa, jeigu iš anksto būtų žinojęs, kiek truks šis nuotykis, matyt, būtų nuleidęs rankas. Pasitelkęs pagrindinius alternatyvios muzikos kanalus ir žiniasklaidos leidinius, jis paskelbė tarptautinę Ata Kako paiešką. Miestuose, kuriuose lankydavosi, iškabindavo plakatus su užrašu „Kur yra Ata Kakas?“ ir nurodydavo susisiekimo kontaktus. Dešimt, taip, dešimt metų B. Shimkovi­tzius gaudavo daugybę elektroninių laiškų, atsiliepė į šimtus skambučių, tačiau nei vienas jų nepadėjo rasti muzikos kūrėjo. Tiesą sakant, jau mitologinio. 2014 m. Brianas didžiosios paieškos istoriją papasakojo BBC reporteriui. Tuo metu jie automobiliu skersai išilgai išmaišė Torontą, tikėdamiesi rasti Ata Kako namus. Kai laida buvo montuojama, reporteris neoficialiame Ata Kako gerbėjų puslapyje feisbuke parašė žinutę: „Gal kas nors žino kur yra Ata Kakas? Kuriame apie jį laidą.“ Didelei visų nuostabai atsiliepė muzikanto sūnus – jis sužinojo, kad tėtis kažkur tapo garsenybe, nusprendė patikrinti ir rado puslapį feisbuke... Taip buvo rastas Ata Kakas.

Per 10 „Awesome Tapes from Africa“ gyvavimo metų tinklaraštis virto įrašų leidykla. B. Shimkovitzius, savo kasečių kolekcijoje atradęs įdomaus skambesio įrašą, jį profesionaliai atkurdavo ir iš naujo perleisdavo. Pasitelkdamas detektyvinius sugebėjimus, ieškodavo įrašų kūrėjų – rasdavo tiesioginius jų kontaktus internete, per skaipą arba tiesiog skambindavo į visas atlikėjo gimtojo miesto maisto prekių parduotuves (viena jų visada žinodavo, kaip susisiekti su muzikantu). 50 proc. kasetės pelno „Awesome Tapes from Africa“ visuomet skiria autoriui. Kiti 50 proc. išlaiko tinklaraštį, leidyklą ir leidžia įgyvendinti ambicingas idėjas. Pavyzdžiui, Ata Kako pasaulinį turą. Kai kūrėjas pagaliau buvo surastas, paaiškėjo, kad tai ypatinga charizma apdovanotas vyras, poe­tas. Su autoriaus palaiminimu, vinilo formatu buvo perleistas „Obaa Sima“. Kadangi gerbėjai plokšteles neįtikėtinai greitai išgraibstė, tiražas kartotas dar tris kartus. 2016 m. Belgijoje autorius albumą „Obaa Sima“ atliko gyvai, po mėnesio grojo tūkstantinei miniai Londono festivalyje „Field Day“. Paskui buvo paskelbtos turo po Vakarų Europą datos. Šią vasarą Ata Kakas surengs keturis koncertus Australijoje.

Tokie siužetai yra apipynę visą „Awesome Tapes from Africa“ projektą, tapusį vartais į šiuolaikinės Afrikos muzikos pasaulį. Jeigu tekstas suintrigavo, turbūt norėsite patys įsitikinti, ar kasetėse įrašyti albumai iš tiesų gali nustebinti viską mačiusį ir girdėjusį šių laikų žmogų.

Štai kelios rekomendacijos. Pirmiausiai kviečiu nerti į awensometapesfrom­africa.com ir paklaidžioti tarp gausybės įžvalgių tekstų ir muzikos albumų. Muzikos tinklaraštyje galite ieškoti pagal Afrikos žemyno regionus. Beklaidžiodami po plačią kasečių kolekciją, stabtelėkite įdėmiau paklausyti Hailu Mergios – Afrikos Giedriaus Kuprevičiaus. Gal užkibsite ir norėsite jį pamatyti gyvai viename iš Europos turo koncertų. Tuomet jutube įsijunkite „Awensome Tapes from Africa“ DJ selekciją ir susipažinkite su pačiu B. Shimkovitzumi – pirmą kartą išvysite didžėjaujantį etnomuzikologą. Galiausiai pasimėgaukite gyvenimo džiaugsmą grąžinančiu trumpametražiu filmu apie Ata Kaką – „Time Bomb“. Perpratę atlikėjo gyvenimo filosofiją, atsidarykite langą ir garsiai leiskite „Obaa Sima“ albumą. Trečią dainą jau dainuosite karaoke tvi kalba.

Malonaus sugrįžimo į Afriką!

„Awensome Tapes from Africa“

{youtube}https://www.youtube.com/watch?v=CQ81oBCHv-U{/youtube}

 

Filmas apie Ata Kaką „Time Bomb“

{youtube}https://www.youtube.com/watch?v=pn0_s9gJ6CI{/youtube}