Lydia Lunch (tikr. Lydia Anne Koch) – amerikiečių menininkė, viena pagrindinių moterų andergraundo kultūroje per pastaruosius 40 metų, šiemet birželio 2 d. švenčianti 60-metį. Laisva, radikali, nepripažįstanti suvaržymų, kompromisų ir veidmainystės. Dėl atvirumo nemėgstama didžiųjų žiniasklaidos priemonių. Apie save sako: „Buvau pratinama prie Amerikos prekybininkų meinstrymo – prie „Wheaties“ dribsnių, prie amerikietiškų imtynių laisvųjų &...
Praėjusią žiemą skaitydamas kursą apie dzenbudizmą, dr. Suzuki pasakė: „Prieš studijuojant dzenbudizmą žmonės yra žmonės, o kalnai yra kalnai. Studijuojant dzeną viskas susipainioja: niekas tiksliai nežino, kas yra kas, o kas nėra kas. Išstudijavus dzeną žmonės yra žmonės, o kalnai yra kalnai.“ Po paskaitos buvo paklausta: „Dr. Suzuki, kuo tada skiriasi „žmonės yra žmonės“ ir „kalnai yra kalnai“ prieš studijuojant dzeną ir „žmo...
Žiema kovo mėnesį vis dar žarstėsi snaigėmis, kurios tarsi vėsios, netikėtai atskriejusios kibirkštys glaudėsi prie veido. Jos nepriminė kraujo ištroškusių uodų, tad nesipriešinau. Žaismingos, palyginus su minia, prieš kurią tądien, kad įveikčiau užsibrėžtą nuotolį, turėjau irtis. Niujorkas nemiega ir sumaištis neatslūgsta net vakaro sutemoms įleidus šaknis. Įveikti nuobodulį, patirti gyvenimo malonumą geidžiama bet kuriuo metu. Dunda nenuilstanti...
Sakoma, Antonio Vivaldi yra vienas grojamiausių ir dažniausiai įrašinėjamų kompozitorių muzikos istorijoje. Todėl sunku patikėti, kad iki Antrojo pasaulinio karo jis buvo žinomas tik kaip keleto koncertų autorius ir tik Johanno Sebastiano Bacho studijų kontekste (pastarasis klavesinui transkribavo 7 A. Vivaldi koncertus). Tiesą sakant, iki XX a. vidurio A. Vivaldi buvo J. S. Bacho šešėlyje, nes muzikologai, pasidavę absurdiškai inercijai italų kompozitorių l...
Ilgai sirgau romantine opera – užvaldyta grožio, pasirinkusi nekritišką santykį. Atsimenu, kaip draugė klausė: kodėl dainininkas kiekvienos arijos pabaigoje būtinai turi rėkti tas aukštas natas, kad net skaudu ausims klausytis? Sau tokio klausimo nekėliau, kaip ir daugelio kitų, juk operos neįmanoma priimti nepriėmus jos sąlygiškumo ir labai savotiškų tradicijų. Trumpai tariant, turi būti tiesiog įsimylėjęs muziką ir nuolat kišenėje turėti rožinius akiniu...
Kompozitoriaus ir garso menininko Arturo Bumšteino kūrinyje „Blogi orai“ daugiausia dėmesio skiriama garsui per se ir pagrindiniam šio kūrinio garso šaltiniui – iš teatro užkulisių į sceną perkeltoms barokinėms teatro triukšmo mašinoms. Medinės konstrukcijos, pasitelkus įvairiausias grūdines kultūras, medžiagas ir, be abejo, žmones, gali apsimesti vėju, lietumi, griaustiniu ar jūros ošimu. Tiesa, ant scenos matomos ne origin...
Sulig 24-ojo „Literatūros ir meno“ numerio išleidimu pasibaigė šiųmetis, jau 28-asis, aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“. Pirminiai įspūdžiai atslūgo, kai kurie ir visai pasimiršo, dar kiti praplėtė akiratį ir šio to išmokė, tad galima aptarti festivalį iš laiko bei emocinės distancijos. Nesu muzikologė ar muzikantė, tad išsamios specializuotos struktūrinės atliktų kūrinių analizės pateikti negalėsiu (žr. Raimondą Žiūk...
Kada paskutinį kartą gėrėjotės kuo nors keistu? Žiūrėdami trečiąjį „Tvin Pykso“ sezoną? Dalyvaudami sūrio degustacijoje? Aš keistumo grožį tebeatrandu muzikoje ir tas grožis vis palieka pėdsaką manyje. Klausydamasi kūrinio stengiuosi patirti visus jo sluoksnius. Pirmiausiai įvertinu atmosferą, kuri nori nenori žadina pojūčius (tiesa, muzika, nekelianti jausmų – taip pat žanras). Tuomet tyrinėju detales – jos pojūčius aštrina arba švelnina. Detalės kre...
„Skaņu mežs“, Baltijos trienalė ir „RIBOCA1“ Rodos, netrukus tapsiu Rygos ambasadore Lietuvoje. Negaliu susilaikyti neaukštinusi šio miesto. Jis, be abejo, architektūros įstabumu nusileidžia Budapeštui, kultūriniu gyvenimu – Londonui ar Varšuvai, o pragyvenimo lygiu – net Vilniui („numbeo.com“ 2018 m. duomenimis, nors pažįstamas aiškino, jog sostinės latviai gauna vidutiniškai porą šimtų daugiau nei...
Naujienų jūroje su neseniai vykusiomis karališkomis vestuvėmis šmėstelėjo ir keli geri tekstai apie Prince’ą. Tiesa, ne apie vieną iš britų monarchijos. Birželio 7-ąją legendinis atlikėjas Prince’as būtų šventęs šešiasdešimtmetį. Ta proga „The New Yorker“ apžvelgė muzikanto kūrybinį palikimą. Tiesiog surijusi kelias apžvalgas džiaugiausi, tačiau netrukus kaip pilkas debesis atslinko atodūsis ir naujo teksto tema. Daug ką paminim tik prie baltų chrizantemų... Bet kodėl? Taip, 2016 m., Prince’ui m...