Šiais metais eidamas 72-us metus mirė sirų poetas Bandaras Abdulhamidas. Dėl tikslaus amžiaus turbūt būtų galima ginčytis, nes jokio gimimo liudijimo jis neturėjo. Augo klajojančių beduinų šeimoje šiaurės Sirijoje. Kai grįždavo atostogų po mokslo metų internatinėje mokykloje, toje pačioje vietoje palapinių jau neberasdavo, reikėdavo klausinėti aplinkinių, į kurią pusę nukeliavo šeimos karavanas. Gal iš tų laikų ir išsiugdė ramų mąslumą, kuris neišgaravo studijuojant arabų literatūrą Damaske, vėliau – kiną ir žurnalistiką Maskvoje ir Budapešte. B. Abdulhamidas parašė daugiau kaip 10 knygų – daugiausia poezijos ir kino kritikos, taip pat šimtus publicistinių straipsnių, publikuotų arabiškai kalbančių šalių kultūrinėje spaudoje. Jo butas, kurį naudojo kaip vietą rašyti ir susitikti su kitais intelektualais, buvo klasikinis gyvos minties lizdas. Toks, koks gali susiformuoti viename name tik priespaudos aplinkybėmis. Juokaujama, kad buto raktus turi visi Sirijos ir aplinkinių šalių rašytojai, kino kūrėjai.

Netikėtos gijos sujungia Bandarą ir Lietuvą. Prieš 6 metus traukdamasis iš karo niokojamos Sirijos būtent čia atvyko jo sūnus. Sieja ir ezopo kalba poezijoje, atpažįstama įtampa dirbant kultūrinį darbą diktatūros sąlygomis. Kaip ir skaitant sovietmečiu parašytą lietuvių poeziją, gali pasirodyti, kad leista daug, tačiau nujaučiama ir aiški neperžengiama riba.
Bandaro poezijoje gausu mums pažįstamų istorinių, kultūrinių ir politinių nuorodų. Tačiau pats tekstų skaitymas veda į visiškai naują sferą – ne „apie ten“, o „iš ten“. Beprasmis yra skaidymas į „mes“ ir „jie“. Tragedija žmogiška, kai atsiveria vieno žmogaus sąmonėje.

Vertėja

 

Nuotrauka iš B. Abdulhamido šeimos archyvo.

 
/ / /

 

Ak, nekaltybe!
Palieki
Nešdamas sielvarto kastuvą Štai ir jos, žvaigždės, pasitinka tave
Laukini paukšti, tu
Spindintis
Ar
Pajėgtum sustoti?
Užsidėti kaukę
Ir grįžti

1987

Kraujo ir pelenų pavasaris

Anksti iš ryto
Prieš išdylant paskutinei žvaigždei
Aš klausiu savo kavos puodelio, kokios gi šiandien naujienos
Naujienos apie skerdynes ir kokia oro prognozė
Čia ir tolimuose miestuose, kaimuose
Bum! Bum! Bum!
Oro pajėgos bombarduoja miesto pakraščius
Balistinės raketos kyla iš kaimyninių sodų
Cilindrinės bombos griauna pastatus virš civilių galvų
Žudikai – ir vienoje, ir kitoje pusėje –
Žaidžiantys su geležimi ir ugnimi
Virš mūsų galvų
Šitame cilindrinių bombų sukeltame žemės drebėjime
Stalas tirta
Rašiklis iškrenta man iš rankų
Ir kavos puodelis susprogsta ant grindų
Nutapydamas sugriautą miestą
Rytų Gerniką ir juodą upę
Kraujo ir pelenų freską
Redaktoriaus žodį naujajam šimtmečiui

 

Tame paveiksle meiliai miega šeima
Išmirusi tyloje
Nuo neapykantos ir užnuodytų dujų
Ipritas ar zarinas?
Mergaitė laiko mirusią lėlę, prispaustą prie krūtinės
Kita jos ranka padėta ant motinos krūtinės
Motinos ranka – ant tėvo krūtinės
Tėvo galva – ant sūnaus krūtinės
Sūnaus galva – močiutės glėbyje
Močiutės veide – neapsakomas šypsnis

 

T. S. Eliotas matavo savo gyvenimą kavos puodeliais
Dabar mes matuojame savąjį sprogusiomis cilindrinėmis bombomis
Tik prieš keletą metų
Matavome šokiais ir pasimatymais
Apšviestais mėnesiena, visais metų laikais
Meilė, juokas ir šokis pasitraukė iš mūsų gatvių
Iš mūsų namų
Iš aikščių ir senųjų turgų
Taip gimė Arabų pavasaris
Su krauju ir pelenais
Iš už juodų užuolaidų
Pasirodė kapų vaiduokliai
Ketvirta mafijos karta

 

Daugiau nei prieš aštuoniasdešimt metų
Musulmonų brolija pradėjo daugintis
Skleidėsi į visas puses
Naujos gaujos skirtingais pavadinimais
Nauji veidai, kaukės, abajos
Kviečiančios žudyti prieš maldą
Ir po maldos
Iškėlusios juodas vėliavas pasaulio akivaizdoje
Kraujo ir pelenų vėliavas

 

„Kas gi čia vyksta“, – klausia mano kavos puodelis
Beprotiškos mirties iškilmės
Tarp karo milicijos ir
Galvažudžių gaujų, atliekančių ekskomunikaciją
(Musulmonų brolijos anūkų
„Boko Haram“, ISIS, bin Ladeno partnerių)
Ko begalime imtis
Atsidūrę istorinėje žudymo šventėje?

 

Štai esame trečiame aukšte
Dar nuo šaltojo karo
Paukščiai, gyvūnai ir mes
Kalėjime, plačiai atvertame pražūčiai
Tarp spalvotų barzdų ir militarizmo, mumufikuoto
Įkyriais lozungais ir patriotinėmis dainomis
Juodos barzdos reiškia ugnį
Raudonos barzdos – žudymą
Mėlynos barzdos – cholerą
Kadaise vienas senas arabų poetas svajojo
Apie žalia žole želiančias barzdas
Kurios pamaitintų išalkusius arklius
Laisvė nuveda žmones į mirtį
Gatvėse, aikštėse ir namuose
Kulkos atskrenda iš kiekvieno kampo

 

Mokslininkai puikiame naujame pasaulyje
Ieško vandens tolimose planetose
Tyrinėja nykstančias žuvis ir spalvotus paukščiukus
O parako ir aukštų barikadų gatvėse
Aš su savo gražiąja drauge Zahra
Ir jauna protinga drauge Halla
Gyvename Damasko centre kaip įkaitai
Mes girdime ir matome viską
Tylūs kaip skruzdėlės ar vorai
Kaip didžiulės statulos žiūrinčios į kalnus
Mes laukiame meilės ir laisvės po mėnesiena
Bet mes pralaimime
Prie apvalaus stalo
Saugumo taryboje
Pakeliami keli pirštai vetuoja
Laisvę
Kol mes užimti žudynėmis ir naikinimu
Troškuliu, siaubu, nacionalizmo depresija
Kerais, užmestais religijos ir politikos

 

Religija praranda savo senąją reikšmę:
„O žemėje ramybė“
Politika praranda savo tris spalvas:
Mokslą, meną ir etiką

 

Arabų atsilikimas kruviname mūšyje
Ir salafitų atsilikimas
Jie vis prisimena Kupranugario mūšį
Bet istorija pamiršo
Kad aukos yra žmonės
Mulos ir kariai susitinka
Aptarti
Dialogo tarp civilizacijų; su Vakarais
Bet jeigu tu, juodas varne
Esi necivilizuotas
Kokia dialogo prasmė su tavimi?

 

Žudikai, kurie sunaikino dvynius dangoraižius Niujorke
Neapkentė šokių ir kino
Neapkentė muzikos ir modernios architektūros
Nuo legendinio bauhauzo
Iki Zahos Hadid legendos
(Kuri įveikė gravitaciją)
Jie mokėsi Hamburge
Kaip pakilti iš Bostono
Bet niekada nesimokė nutūpti oro uostuose
Prieš blokšdami du lėktuvus į du bokštus
Jie skubėjo nusileisti Betmeno sparnais
Į išsvajotą rojų septintame danguje
Pirmajai puotai su angelais
Ir su undinėmis, besipliuškenančiomis
Šampano, pieno ir medaus upėse
Po to, kai tūkstančius nusiuntė pragaran

 

Iš jų buvo atimta meilė ir laisvė
Jie niekada nepažino šypsenos ir šiltų bučinių
Nepažįstamojo pirštų, liečiančių jų pirštus
Jie niekada nepažino džiazo, „Tūkstančio ir vienos nakties“
Nepabaigę net pradinių klasių
Jie studijavo neapykantą ir savižudybės kultūrą
Urvuose

 

Aklas vyras, vedantis – už barzdos – kitą į prarają
Už ožkos barzdos, už bandito barzdos, už bin Ladeno barzdos
Rytų bukagalviškumo imperijoje
Kur generolai ir mulos susitinka
Katės ir pelės žaidime
Skėrių, ekskomunikacijos ir nusikaltimo dykumoje
Žmonės iš anoniminės eros
Ėda, geria ir nieko daugiau nedaro
Tik meldžiasi ir žudo
– Pavogto pavasario kraujas ir pelenai –
Rytais, vakarais ir vidurnaktį
Jie skleidžia neapykantą ir siaubą tarp žmonių
Nauja meluojančių ganytojų karta
Talibanas, ISIS, „Ansar al-Sharia“
„Al Nusra“, hučiai
Tuzinas vardų
Libijoje, Indonezijoje, Pakistane, Kašmyre ir Somalyje
Skleisdami senas ligas senovės Rytuose
Kovodami vardan atsilikimo sąjungos
Planuodami naują kryžiaus žygį
Arba Trečiąjį pasaulinį karą
Masinio naikinimo ginklais
Sprogdindami lėktuvus, traukinius ir laivus
Kabančius tiltus ir gražiausius pasaulyje bokštus
Jie yra visur
Skraidžioja po visus žemynus
Pažadina miegančias ląsteles
Ir įkuria naujas
Svajoja pavogti atominius ginklus
Nuo Afganistano iki Irano, Irako, Sirijos ir Libano
Iki Jemeno, Somalio, Sudano ir Egipto
Iki Nigerijos, Libijos, Tuniso ir Mauritanijos
Penkiuose žemynuose
Jie yra žudikų vaikai ir sugyventiniai
Praeities ir dabarties kanukai
Nužudę Abrahamą Lincolną, Trockį, Gandhį
J. F. Kennedį ir Martiną Lutherį Kingą,
Indirą Gandhi, Olofą Palmę
Ir daugiau nei dvidešimt penkis
Kultūros, intelekto ir spaudos Libane simbolius

 

Laukinės rožės pranyko iš laukų
Pranyko geltonos rožės ir violetinės, ir panašios į vaivorykštes
Rožės kaip lūpų dažai arba juodieji serbentai
Tinkamos Valentino dienai, laisvei ir grožiui
Migruojantys paukščiai pakeitė savo skrydžių trajektorijas
Jie ilsisi ir mylisi kitose vietose
Tarp ilgumų ir platumų
Palei šilko, prieskonių ir meilės kelius
Kadaise atrastus plonų grakščių paukščių
Panašių į baleto šokėjus

 

Niekas nežino, kiek nukentėjusių
Kiek kalinių, belaisvių, įkaitų
Kiek paaukotų dėl slaptų įstatymų:
„Jei tu ne su manimi, aš tave nužudysiu
Ir jei tu su manimi, turėtum mirti mane gindamas
Galia yra mūsų tėvynė
Arba mūsų tėvynė yra galia“
Paaukotų dėl siurrealių fatvų
Sukurtų viduramžiais:
„Yra uždrausta žiūrėti į moteris
Net sapnuoti jas
Yra uždrausta šypsotis ar spoksoti į debesis
Yra uždrausta išvysti pačias gražiausias pasaulyje šlaunis
Moterys yra uždaryti ir palikti sau anglies krepšiai
Vaikai yra maži purvo maišai“
Mes nebemokame plaukioti jūroje ir kopti į kalnus
Mes nebemokame plaukti prieš upės srovę
Atrasti užburtų miškų
Pamiršome juoką, geografiją, estetiką
Šimtą geriausių filmų kino istorijoje
Walto Whitmano demokratiją
„Žolės lapuose“
Įmantri rytų bukagalvystė grasina sunaikinti žemę
Naujasis Kalifas lipa ant altoriaus Mosulo mečetėje
Arba Rakoje, arba Širaze
Su vampyro barzda
Ir paskelbia džihadą visam pasauliui
Užnuodytu kardu rankoje
Pasiruošęs nukirsdinti Šecherezadą ir Motiną Teresę

 

Viduramžių mitai grįžo
Su senomis ir naujomis ligomis
Poliomielitu, ankstyvuoju Alzheimeriu, nacionalizmo depresija
Cholera, tuberkulioze, vėžiu, ŽIV ir korona
Bet naujoji inkvizicija žudys be teismo
Kartu su salafitais, mulomis, milicija, militarizmu
Šekspyriškoje tragikomedijoje
Mažytis globalus kaimas paverčiamas kvapą gniaužiančia teatro scena
Visų klasių piliečiai
Šaltakraujiškai išžudyti savo namuose
Gatvėse ir senuose turguose
Mečetėse, bažnyčiose ir greitkeliuose
Atsitiktinių skeveldrų ir kasetinių bombų
Ekspertai jau seniai ginčijasi
Kaip apibrėžti terorizmą
O juk užtektų pasakyti, kad terorizmas yra
Žudymas be teismo ir be laidotuvių maršo

 

Su visu tuo ir anuo
Štai mes čia
Geriame kavą ankstyvais rytais
Prieš išdylant žvaigždėms
Laukiame kito pavasario
Be patriotinių dainų
Ir juodų vėliavų

 

2014 09 10

Iš arabų kalbos vertė Aurelija Auškalnytė