Poetinio Druskininkų rudens poezija

XXX tarptautinio literatūros festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ anoniminio vieno eilėraščio konkurso laimėtojai

 

 

×  Dainius Dirgėla

dabar esu pirmas

 

I

 

nidoje yra tiktai du

greitosios pagalbos

automobiliai

 

o jeigu tu trečias?

 

net jeigu tu pirmas ar antras

būsi vežamas su švyturėliais

medžių šaknų iškilotu

keliu iki mėmelio

 

net jeigu tu pirmas ar antras

sėdėsi arba gulėsi įsikibęs

visomis keturiomis į viską

barškant visiems kaulams dantims

trūkinėjant laidams ir siūleliui

laikančiam tave kaip helio balioną

pririštą prie šiapus

 

sirenos ir švyturėliai

signalizuos

 

esi gyvas

esi pirmas ar antras

 

o jeigu tu trečias?

 

II

 

esu gyvas

esu pirmas ar antras

ačiū dievui ne trečias

pakeliui iš nidos į mėmelį

kratomas trūkinėjančios

vidinės elektros srovės

prisimenu mamos

paskutinę greičiausią kelionę greitąja

per saulės įkaitintą vilnių

 

suprantu kaip nuo greičio ir kratymo

atsijungia paskutiniai laideliai nutrūksta siūlelis

laikęs helio balioną jis sprogsta

bando išsiveržti pro langą

ir subliūkšta

staiga iš si kvė pęs

 

---------------------

ar turite žvakę?

 

III

 

esu gyvas

dabar esu pirmas

net jeigu nidoje vilniuje

būtų tūkstančiai

greitosios pagalbos automobilių

net jei jie judėtų šviesos greičiu

 

dabar esu pirmas

net jeigu eilės nėra

net jeigu paklausia

kas čia paskutinis

 

dvidešimt pirmas amžius

išmanieji turi prožektorius

bet išeidami

vistiek pasišviečiam žvake

 

 

 

II vieta

 

×  Rimas Uzgiris

 

/ / /

                      Jarosławui Mikołajewskiui

 

esame kalbos našlaičiai

bandome surasti savus namus

ne bet kokius namus savus

klajojame nuo žodžio prie žodžio

trankomės į sakinius

svaidome skiemenis į užvertus langus

klausomės kaip jie krenta į pakraigę

negyvi paukščiai

kilkite ir giedokite

 

Iš anglų kalbos vertė Marius Burokas

 

 

III vieta

 

×  Elena Karnauskaitė

 

Ne-haiku

 

I

Mano eilėraštį rudenio

Jūros paviršiuj nageliu skrebena katė

Medūzų jau nėr

 

II

Mano eilėraštį rugsėjo

Danguj sparnų galiukais išrašo žąsys

Varnai pasilieka

 

III

Parko voverės dantiraščiu

Įkala mano eilėraštį riešuto kevalan

Žolė nušarmoja

 
Dainiaus Dirgėlos nuotrauka

 

IV vieta

 

×  Ričardas Šileika

 

KENOTAFAS genčiai, kuri (mes)

 

sklaidome albumus kasamės po pamatais šiugždinam

išakijusius popierskučius liežuviais seilėjame legendas

mitais maitiname tapatybes

užsižiebia ir nugęsta, užsiplieskia ir silpsta aukuras visų

šventųjų visų nuodėmingųjų

----------------iš naujos eilutės----------------

kas mums darbo nusispjaut į jūsų sapnus į jūsų aimanas

žaizdas randus niekas ir niekada nėra regėję jūsų veidų

nors ligi šiol tebegaminamos kaukės ligi šiolei šmėklos

smaluoja laivus smaluoja istoriją smaluoja smegenis

iš kraujo sunkias vanduo iš nuodo spaudžiamas vynas

bronziniam dubeny spengia įsviestas žiedas

----------------iš naujos eilutės----------------

kilmingos kapinių varnos iškapoja snapais epitafijas

kalnagūbryje vyksta apeigos kyla dūmų stulpas ausis

pasiekia požeminiai varpai kaip pamišę gyvieji kuria

totemus užperka menamą amžinybę paniškai tęsia

kelionę be kompasų be žemėlapių autostradoj grūstis

kryžkelėj šachas ir matas

----------------iš naujos eilutės----------------

akis mirkteli akiai lūpos antspauduoja lūpas

vietose stinga laisvų vietų – vien kiaurymės vien duobės

per adatos skylę braunasi kupranugaris

šuntuojama atmintis pumpuojama atmintis vakuojama

prie akmens pririeda akmuo „ak“ transformuojas į „ai“

be dievo leidimo galvą palieka plaukas kišenėje

barkščioja raktai tačiau nėra ką rakinti – nei durų nei spynų

----------------iš naujos eilutės----------------

siuvamos vėliavos draskomos mūsų vėliavos užstingdomos

gyslos nuosavybė užkrečiama virusais išsprogdinami serveriai

gedulo spalva skelbiama geltona

bet toliau sukas būties plokštelė gėlos fleitas persvirpia smuikai

nebežinokime kur nuneš šis gyvenimas meilė neturi

garantinio laiko nes žiedas pradeda vaisių nes žiedas

pradeda sėklas rašomas tekstas prilygsta tylai

----------------iš naujos eilutės----------------

juos išpustė mus iššvilpia juos ištirpino mus išlaipina

juos išsviedė mus išjungia juos ištratino mus išprotina

išskaido į nežinomuosius sutrupina į trupmenas sulaikina

ir skaitmenizuoja

tūkstančiai vorų ir vorių peraudžia pasaulio struktūras

visata padaugina elektronus sustiprina valentingumą

šaka užkliudo šaką – ir pakinta šviesa marių dugne

sužaižaruoja žuvys iš lėto verčias puslapių bangos

----------------iš naujos eilutės----------------

įtempiamos stygos įpučiamos burės – vėjo architektūra

vandens architektonika skruzdės uoliai tarpininkauja

kur į kur patikimiausia amžių perkraustymo įmonė

kur šis viešpats kur šis malūnininkas kur šis žvejas kur šis

muitininkas kur jis ten ir aš kur jis ten ir tu –

esame vietininkai čia esame vardininkai

----------------iš naujos eilutės----------------

išošė pušys būtuosius kartinius būtuosius kertinius pergraužė

kandys tautinės mažumos lytinės mažumos didžiumos

maišos valgiaraščiai myšta kalbos emigracija invazija okupacija

burtažodžiai nebeveikia nebeveikia antibiotikai nebereikia

dievams aukų ir maldų rievė įkandin rievės priebalsis šliejas

prie balsės gentainių perduodami dantys ainiams

nuolatinėje ryšio zonoje mano širdis tuksena sms’us

dabarčiai dabarčiai dabarčiai

 

 

V vieta

 

×  Viktoras Gulbinas

 

Nebūtinai krepšinis

 

Esi penktas numeris

vieno žaidėjo

komandoje

 

kurioje tavo pastangos

nieko nereiškia

ir nelemia

 

– tamsta ne to kalibro –

 

greičiau profanas

nei profas

 

per dažnai

nuklysti į lankas

nuo scenarijaus

ir žaidimo strategijos

 

originalūs

tavo viražai, sprendimai

bei išmonė

nesulaukia palaikymo;

 

tiesiog:

 

atėjai –

      pamatei –

            pralaimėjai.

 

 

Fotoreportažas iš PDR čia