Šeši latvių poetų eilėraščiai

 

 

Boriso Kulenovićiaus nuotrauka

 

× Eduardas Veidenbaumas

Išgerk, broli!

Išgerk, broli! Eikliom kojom

Išbėga tavo dienos, iškeliauja,

Mirtis į tamsų būstą kviečias,

Išgerk, ik kapas atsivers!

Išgerk, broli! Laikai sunkūs,

Gyvenimo erškėčiai skaudžiai duria.

Išgerk, mažiau skaudės –

Pasaulį naują alus buria.

Išgerk, broli! Pragerki protą –

Šis vien tik daugina bėdas,

It koks kvailys kad daugintų mintis,

Kurias gudrusis nutrenkia peklon.

 

× Knutas Skujeniekas

/ / /

parke vyrai vyną geria

vynas tas jiems tik į gera

kad po visko sunkiom kojom

išsivaikščiotų namolio

buvęs rūškanas it dūmas

žydi tarsi rožių krūmas

tas kurs šalinos visų

toks drąsus kad net baisu

tas kur žodžio neišpeši

gražbyliauti pasinešęs

skirstos vyrai dvelkia vėjy

butelaitis ištuštėjęs

nebėra jame vilionės

laimės motinos svajonės

1983

 

× Janis Peteras

Tai yra vyno pasaulis

tai yra vyno pasaulis

prisipažįstu yra

ir visa širdimi

noriu jam priklausyti

tai yra vyno dvasia

mūsų šokamas šokis

į devintąjį dangų

vynai kyla iš slėnių

iš tolių atiteka upės

vyno upės

mano venose įžiebia

sūkuriuojančią srovę

kuri dega it laisvė

it tviskantis rožių raudonis

ir dar šiąnakt turim įminti

vardą senojo vyno

jo laukai meldžias Dievui

veriasi dangui

širdis dunksi it būgnai

Viduržemio jūroje lyja

lyja lietūs, liejasi vynas

noris tikėti

kad šiąnakt dvasia

įsilieja į šokį

teks mums gyvastis vyno

mes jos geidžiam

savo vakar-europoj

kuri beveik šiaurėj

tai yra vyno pasaulis

prisipažįstu yra

ir visa širdimi

noriu jam priklausyti

2004

 

× Janis Rainis

Meilė išlieka

Meilė – kvapas,

Ilgai išliekantis plaukuos –

Ištisą dieną.

Meilė – saldybė,

Ilgai išliekanti ant lūpų –

Ištisą valandą.

Meilė – šiluma,

Ilgai išliekanti delnuos –

Ištisą mirksnį.

Meilė – geluonis,

Ilgai išliekantis širdy –

Ištisą amžių.

1923

 

× Veronika Strėlertė

Mergaitė pavasarį

Bučiuoju akmenį, nuo mano lūpų jis sušyla,

Einu žeme – nelyg braidau po debesyną,

Gyvenimas suamžinėja, o laikas nebedyla.

Aš žmones sutinku, bet jų net nematau,

Nebyliai klausia jie: kodėl visad

šypsau? – Žiūriu aš vien tiktai į saulę!

Man atviri keliai, kurių nieks kitas nepažįsta,

Juose netgi akloj tamsoj nepasiklystu –

Tarsi manieji pirštai aukso šviesą lietų.

Ir viskas, ką tik nužvelgiu, pavirsta eilėmis:

Šios sienos, kambarys ir ąžuolinis stalas,

Kurių fone nenyksta veido tavojo ovalas –

Pavasaris. Ir medžių šlamesys užlieja visą orą.

1945

 

× Janis Rumpėteris

Vienatvės džiaugsmas

Ateik, mieloji,

nuklysim dykumon,

kur mėnuo

žaidžia smiltyse,

o kopų keterom

keliauja žvaigždės.

Ir susilies į vientisą šešėlį

tavasis stotas

su manuoju,

kai šoksime nakty

nebyliąją savos vienatvės

džiaugsmo dainą.

1964

Iš latvių kalbos vertė Vigmantas Butkus

Eduardas Veidenbaumas (1867–1892) – poetas, vertėjas, mokėjęs daug kalbų, vertęs antikinius (daugiausia Horacijų), vokiečių, prancūzų, rusų ir kitų šalių autorius. Poezijai, kuri atskiru rinkiniu išleista jau po ankstyvos autoriaus mirties, būdinga filosofinė intonacija, persmelkta socialinio užtaiso ir egzistencinio skepsio.

Knutas Skujeniekas (g. 1936) – poetas, vertėjas, verčiantis poeziją iš įvairių kalbų, taip pat – ir iš lietuvių. Kūryboje tradiciniai, neretai folklorinės prigimties motyvai subtiliai derinami su asmeniniais išgyvenimais, ieškoma raiškos novacijų, siekiama lakoniškumo. Lietuviškai išleista poezijos rinktinė „Aš esu toli viešėjęs“ (2004).

Janis Peteras (g. 1939) – poetas, Atgimimo metais aktyviai įsitraukęs į visuomeninę, politinę veiklą, paskui dirbęs ambasadoriumi. Poezija visuomeniška, aktualizuojanti Latvijos istoriją, jos gamtovaizdžius, latvių tradicijas, pasižyminti dainingumu – J. Petero tekstais kompozitorius Raimondas Paulas sukūrė labai daug populiarių dainų.

Janis Rainis (tikr. Janis Pliekšanas; 1865–1929) – centrinė latvių literatūros ir apskritai viena centrinių latvių kultūros bei istorijos figūrų, rašytojas, ryškiausią pėdsaką palikęs poezijoje ir dramaturgijoje. Poezijai būdingas plačias filosofines universalijas aprėpiantis žvilgsnis, eilėraščių ir eilėraščių rinkinių struktūros konstruktyvumas, polinkis į aforistinio pobūdžio raišką.

Veronika Strėlertė (tikr. Rudytė Strėlertė-Johansonė; 1912–1995) – viena iškiliausių ir produktyviausių latvių emigracijos poečių, pirmuosius du eilėraščių rinkinius dar spėjusi išleisti Latvijoje, o po Antrojo pasaulinio karo gyvenusi, kūrusi ir kūrybą publikavusi Švedijoje. Ankstyvoji poezija artima neoromantizmo paradigmai, vėlesnėje ryški emigracijos patirčių, nostalgijos tematika, polinkis į poetikos polifonizmą. Vertė iš prancūzų, italų, vokiečių kalbų.

Janis Rumpėteris (1924–1985) – latvių išeivijos poetas, kūrybą publikavęs emigracijos spaudoje. Geresniesiems eilėraščiams būdingas aštrus, šiek tiek kandus žvilgsnis, ironija, jie truputį artimi lietuvių „bežemių“ kartos tekstams.