Audriaus Solomino nuotr.

 

Sea cucumber

 

Prieš gaminant jūros agurką

jį reikia gerai išmirkyti.

Mirkyti reikia kelias paras:

iš agrasto dydžio

trečiąją parą jis pereis į erekcijos dydį.

 

Viskas taip ir yra.

 

Išskrodžiu vidurius, išplaunu,

supjaustau, kepu.

Pirktas turguj, 

parsivežtas iš Taivano,

nuluptas nuo vandenyno dugno,

200 m gylio,

jis atsidūrė ant nemokšos teflono

Gyvatės metų pirmąją dieną.

 

Žaidimai Azijos delikatesais baigiasi šiukšlių dėže.

 

Už lango būrys zylių skraido sutrikusios nuo pernelyg šilto sausio.

 

 

Elenos pagrobimas

 

Esam prasilenkusios parodoj, koncerte, mintyse.

Pakviečia kavos.

 

Kol nusisuku atsiliepti į skambutį,

ji įberia miltelių į geriamą kavą.

 

Gudri laputė – ne tik pasakų personažas.

 

Mane neša –

suglebusią vištytę miegančią –

dantyse,

stataus kalno link.

 

Ten – vištinių šeimos paukštis – vanagas giminaitis medžioja

ir iš aukštybių pamatęs mane pagrobtą,

kerta į pakaušį lapei.

 

Trys krešuliai ištrykšta –

sakytum, kraujas tirštas.

Bet ne, tai tulpės trys pražysta

tūnojusios joje:

klasta, godumas, geismas.

 

Pabudus „ačiū“ ištariu ir apsimetėlės manevru vanagą bučiuoju^*:

man patiko būt pagrobtai, Elena.

 

*      lapės užkratas greitai sklinda

 

 

Be operacijos, per grožį ir spurdėjimą,

pagrobiant paukštuką

 

Kardiologės burna labai graži:

šulinys, baltų dantų tvora apvytas –

taurus taurus vainikas, visas tauras.

 

Aš noriu šokti į jį – į šulinį!

Ar joti ant jojo – tauro!

Ir šliuoždama arterijų lianomis

iki jos sveikos ir stresui atsparios širdies nuvykti.

Tada paimti tą paukštuką spurdantį į ranką

ir praryti.

Tikiu, kad visos kardiologės žinios, kompetencijos,

jos išorinis ir vidinis grožis pereitų man:

Fallot tetrada korekcija antroji.

 

 

Vos nusileidus lėktuvui visi skuba įsijungti telefonus

 

Vos nusileidus lėktuvui visi skuba įsijungti telefonus:

Rimai rašo Algis,

Chuanas – Rositai,

brolis sveikina sugrįžusį, šiandien gimtadienį švenčiantį brolį.

Manuelė skuba prisijungti prie emailo ir pasitikrinti gydytojo vizito laiką.

 

Kažkas Manuelei atsiuntė pirmąjį naujagimio vėmaliuką,

Manuelė mainais už tai gifą – rankomis plojantį ir

širdeles per pakaušį leidžiantį animuotą storulį.

Kažkoks senis naršo telefono albume norėdamas parinkti geresnę falo nuotrauką –

permes tuoj tuoj per „WhatsApp“ savo simpatijai.

 

Dvylikametė rašo žinutę mamai:

„Prie manęs sėdėjo keista moteris.“ 

 

Mane sveikina teleoperatorius

primindamas, kad jau namie ir kad internetas nieko nebekainuoja. 

 

Pasiimsiu lagaminą:

jis bus sveikas ir pilnas rūbų,

laukiančių skalbimo.

 

Iki šio prausimosi ritualo nuveš „Bolt“,

namie bus tylu tvanku – nevėdinta savaites.

 

Tik perdžiūvęs alijošius ir saugumo sumetimais išjungtas vanduo bus

vienas kito išsiilgę.

 

Iš tikrųjų tai vandeniui dzin,

gyvasties – vandens – trokš alijošius.

 

O ji –

kaip įprastai,

išsiskalbs rūbus.

 

 

Ji perka kotedžą be paskolos

 

Ji perka kotedžą be paskolos

šiais neramiais laikais, kai laiko lieka vis mažiau

ir visos geopolitinės naujienos nieko gero nežada.

NT prie miško,

tad atėjus dienai X ji galės išlipusi iš marmurinės vonios džiakuzi

su išlikimo krepšiu gerai slapstytis:

su artimųjų nuotraukomis ir batų raišteliu atsiriekt šaltų konservų

mėsytės.

 

 

Negatyvus motinos kompleksas / Perfekcionizmas

 

Viena kambary kelias savaites

sprendžiu tangentus ir kotangentus.

Sąžiningai nueinu pas anglų k. korepetitorę,

išsikepu picos, omleto,

avižų saldžių išverdu.

Ir pati pasikeičiu nailonines gitaros stygas.

Pasikeičiu taip, kad zylė už lango sugriežia dantim

be priekaišto didesnio –

nenutraukiau, nesudraskiau, mi nesumaišiau su do,

bet nebuvau pakankamai greita,

o avižos ir pica – ne itin purios,

not good enough.

 

Ta zylė, ta zylutė –

tai mano mama.

Jos laukiu lėktuvui sudužus,

avarijai įvykus,

garvežiui nušokus nuo bėgių,

nutrūkus rankai kairiajai nuo pažasties.

 

Mama juokiasi, šaiposi:

užsiundo kotangentus ir tangentus,

ir kitas atšiaurias lygtis.

Užsiundo taip, kad kvatotųsi ir lotų –

ant manęs.

 

Visa teisianti ir stebinti zylės  akis visada čia,

many.

 

 

Kuruoja Laikas

 

Slėnyje ariami laukai susikerta ir dygsta mišrios sėklos,

kas iš jų išaugs – kuruoja Laikas.

Šalutinėj sankryžoj – šakalai ketina duoti kelią

Magniui.

Magnio malatas – raumenų nektaras,

suteikiantis jėgų pakelt dar vieną metų ratą:

kartų hantelį naujų pradžių ir netekties.

 

 

Graudi daina

 

Lyja Saturnas:

juodi lašai telkiasi į kapišono dubenį

ir žvakė baigia tirpti.

Paskutinis vaško milimetras cypia

lyg skaudanti ausis,

lyg vaikas,

už kurio dūšelę nesimelsta pakankamai:

YYYY-YYY-YY.

Ir toks gailestis, graudumas šitoks apima,

kad viskas baigiasi.

 

Iš kapišono dubenio įsipilu sunkos Saturno ir man jau

lengviau.