drama

 

I scena

Rytas. Veikėjas sėdi ant suolo prie ligoninės, kažko nekantriai laukia. Prie jo prieina Vaikystės Draugas.

VAIKYSTĖS DRAUGAS. Viešpatie, čia tu!
VEIKĖJAS (nemaloniai nustebintas). O ką?
VAIKYSTĖS DRAUGAS (su neslepiamu entuziazmu). Nesimatėme... Palauk, suskaičiuosiu... (Pauzė) Trisdešimt metų...
VEIKĖJAS (pakildamas nuo suolo). Man taip pat malonu buvo tave pamatyti.
VAIKYSTĖS DRAUGAS. Prisėsiu šalia.
VEIKĖJAS. Aš jau einu.
VAIKYSTĖS DRAUGAS (pašaipiai). Kur?
VEIKĖJAS. Pas mamą...
VAIKYSTĖS DRAUGAS. Kaip ji laikosi?
VEIKĖJAS (nepatenkintas). Kruta. (Pauzė) Gal tu jau taip pat eik...
VAIKYSTĖS DRAUGAS. O tu pameni, kai mes drauge... Rūsyje... Pasiėmę iš tavo kaimyno tuos kino žurnalus...

Ratukuose atveža Veikėjo Mamą – neįgalią Senutę.

SENUTĖ (susirūpinusi; Veikėjui). Aš sergu. Mums reikia rimtai pasikalbėti.
VEIKĖJAS. Kiek turime laiko?
VAIKYSTĖS DRAUGAS. Jūs manęs turbūt nebepamenate?.. O juk aš...
SENUTĖ (po geros pauzės atpažinusi). Viešpatie!
VAIKYSTĖS DRAUGAS. Taip, tai aš.

Vaikystės Draugas ir Senutė apsikabina.

VEIKĖJAS (irzliai). Mama, aš neturiu laiko.
VAIKYSTĖS DRAUGAS (Senutei). Jis nepasikeitė. Jis kaip ir anuomet toks pat nekantrus.
SENUTĖ (patampydama Vaikystės Draugui skruostus). Tai jau taip... O tu?.. Kaip tu?.. Kur tu?.. Su kuo tu?..
VAIKYSTĖS DRAUGAS. Ir čiki piki, ir čiunga čanga. Kada su juo darydavom čiki piki, ilgiau minutės netverdavo.
SENUTĖ (staiga gerokai atkutusi ir nustebusi). Ką? (Veikėjui) Tu darydavai čiki piki?!
VAIKYSTĖS DRAUGAS. Ne tik su manim. O pameni, kai susilažinome... Tada darėme bon bon...
VEIKĖJAS (piktai). Baik.
SENUTĖ (apsiašarodama ir padrebindama apatinę lūpą). Tu darydavai čiki piki... Tu darydavai činga čianga... Bon bon... O juk aš tau... O juk aš tau savo visą gyvenimą paskyriau...
VAIKYSTĖS DRAUGAS. O vieną kartą, kai susilažinome...
VEIKĖJAS. Užsičiaupk!
SENUTĖ. Man silpna... (Nusivylusi Veikėju) Tu darydavai čiki piki... Tu darydavai...
VEIKĖJAS. Nėra čia ko psichuoti. Kartą, pameni, kai tu...
SENUTĖ (netekdama sąmonės). Tu darydavai čiki piki.. Tu tai darydavai.... Tu...

Senutė išvirsta iš vežimėlio. Miršta.

VEIKĖJAS (gaivindamas velionę, Vaikystės Draugui). Dink iš čia!.. Dink!!!

 

II scena

Tos pačios dienos vidudienis. Veikėjas, atidavęs kažkokius dokumentus, restorane pietauja su Partneriu.

PARTNERIS (nušvitęs). Skaidru. Sąžininga. Sąlygos aiškios. Dėl procentų susitarėm. Galėsime pasirašyti sutartį.
VEIKĖJAS (savimi patenkintas). Tai bus didžiausias mūsų sandoris.
PARTNERIS. Išgerkime.
VEIKĖJAS. Išgerkime. (Pauzė) Už sėkmę!

Restorane pasirodo besišypsantis Vaikystės Draugas.

VAIKYSTĖS DRAUGAS (pašaipiai). Pietaujate...
VEIKĖJAS (irzliai). Tai verslo pietūs.
VAIKYSTĖS DRAUGAS. Verslo... Verslo... Verslo pietūs...
PARTNERIS. Tu jį pažįsti?
VAIKYSTĖS DRAUGAS (Partneriui). Vaikystės draugas. Ir dar koks! (Suokalbiškai pamerkia akį Veikėjui) Apie tą šmikį galėčiau tiek dalykų pripasakoti...
VEIKĖJAS. Eik iš čia.
VAIKYSTĖS DRAUGAS (prisėsdamas šalia ir rodydamas pirštu į Veikėją). Melagis. Vagis. Ir dar sukčius. Tokių reta. Visada apgaus.
VEIKĖJAS. Užsičiaupk.
VAIKYSTĖS DRAUGAS. Turbūt įsiūlė jums sutartėlę? Ar ne taip? O jūs, gerbiamasai, įsiskaitykite. Ne, nesiraukykite ir atidžiai įsiskaitykite. Skaitykite...
VEIKĖJAS. Dink iš čia!
VAIKYSTĖS DRAUGAS. Matote, nervinasi. Siunta, nes ir vėl ketina dorą žmogų apgauti. Jis visada prieš apgaudamas nervinasi. Ar ne taip?
VEIKĖJAS (piktai, pro sučiauptas lūpas). Čiuožk iš čia!
VAIKYSTĖS DRAUGAS. Baisus žmogus. Demonas. Liuciferis. Užhipnotizuos, o tada nepraleis progos apdumti padoriam žmogui akis. Nepagydomas savanaudis. O jūs skaitykite... Skaitykite, kur popieriuj ten smulkiai surašyta... Čia... Ten, kur „Papildomos sąlygos“...

Partneris skaito ir niaukiasi. Tapęs itin niūrus pakyla nuo stalo ir nieko nesakęs vožia kumščiu Veikėjui į pažiaunę. Pasibaisėjęs savo poelgiu, nusišauna.

 

III scena

Vakaras. Veikėjas sėdi bare su Sužadėtine.

SUŽADĖTINĖ (įkvėptai). Šiandien – laimingiausia diena mano gyvenime. Po dvidešimties metų tu man pagaliau pasipiršai.
VEIKĖJAS (keldamas taurę). Už mus!
SUŽADĖTINĖ. Už mus!

Nespėjus susidaužti, bare pasirodo Vaikystės Draugas.

VAIKYSTĖS DRAUGAS (susirūpinęs). Tai štai kur tu!
SUŽADĖTINĖ (nustebusi). Kas tai?
VAIKYSTĖS DRAUGAS (jausmingai, nekreipdamas dėmesio į Sužadėtinę). Tu man buvai prižadėjęs... Tu man prisie­kei...
SUŽADĖTINĖ. Ko tas žmogus iš tavęs nori?
VEIKĖJAS (atsainiai). Tai tik vaikystės draugas.
VAIKYSTĖS DRAUGAS (pasipiktinęs). Vaikystės draugas!? Nejuokinkit, ponai. Mes drauge gyvename.
SUŽADĖTINĖ (apstulbusi). Tai tu...
VEIKĖJAS (teisindamasis). Aš jo nemačiau trisdešimt metų! Aš jo nepažįstu! Aš jį tik šiandien sutikau! (Vaikystės Draugui) Eik!.. Dink iš čia!..
SUŽADĖTINĖ (žliumbdama). Tai tu... Tu... Tu man dvidešimt metų melavai...
VAIKYSTĖS DRAUGAS (Sužadėtinei). Mes nuo vaikystės dievinam vienas kitą. Negalim vienas be kito. (Veikėjui) Ar ne taip?..
SUŽADĖTINĖ. Tai visa... visa buvo melas. Visi tie ato­dūsiai... Pasisėdėjimai mėnesienoje... Tie meilės žodžiai, ištarti rytais... Viskas... Viskas tebuvo melas... Melas... Melas...
VEIKĖJAS (su palengvėjimu). Tikrai taip.

Veikėjas pakyla nuo stalo, įsisiurbia Vaikystės Draugui į lūpas. Sužadėtinė nusišauna.

 

Uždanga