Jacques Prévert

Ugnės Žilytės piešinys

Kaip ir daugumos siurrealizmo srovei priskiriamų autorių, prancūzų poeto Jacques’o Prévert’o (1900–1977) kūryba sunkiai kategorizuojama. Literatūros kritikai sutaria dėl vieno, kad šis autorius – tikras kalbos virtuozas, išradingai žaidžiantis žodžių reikšmių niuansais, homonimais, fonetinėmis analogijomis ir asociacijomis. Autoriaus poetiniai tekstai išsiskiria ne tik išmoningais žodžių žaismais, bet ir intensyvia poetine emocija. Šie vertimai – iš 1955 m. pasirodžiusio J. Prévert’o rinkinio „La pluie et le beau temps“.

Vieša išpažintis

Mes sumaišėme viską
tai faktas
Sekminių dieną iškabinome šv. Baltramiejaus nakties Velykų kiaušinius ant liepos keturioliktosios Kalėdų eglės
Pasekmės buvo keblios
Kiaušiniai buvo per raudoni
Balandis pakilo į orą
Mes sumaišėme viską
tai faktas
Dienas su metais aistras su apgailestavimais ir kavą su pienu
Marijos mėnesyje rodosi pačiam gražiausiam mes įtaisėm Penktadienį tryliktą Kupranugarių Didįjį sekmadienį Liudviko XVI mirties dieną Baisiuosius metus Meilės valandą ir penkias minutes bufete kasdieną
Ir pridėjome dar be rimo nei logikos be Krymo nei gotikos be fabrikų nutarimų ar kalėjimų erotikos keturiasdešimties valandų didžiąją savaitę ir dar vieną su keturiais ketvirtadieniais
Ir akimirką triukšmo
prašytume
Akimirką šūksnių džiaugsmo dainų juoko bruzdesio ir ilgų naktų žiemą miegoti su daugiau valandų sapnuoti kad jau vasara ir ilgų dienų mums mylėtis ir upių mums plaukti ilsėtis ir didelių saulių išdžiūti ir gulėti
Mes netekome laiko
tai faktas
bet tas laikas buvo toks paikas
Mes persukom laikrodžius
mes nuplėšėm negyvus kalendoriaus lapus
Mes prie durų stovėjome tyliai
tai faktas
Mes tiesiog prasmukom ant laiptų aikštelės
Mes kalbėjome apie kabančius sodus
jūs jau lindėjot skraidančiose tvirtovėse
ir jau skubėjot nušluoti miestą greičiau nei nedidukas kirpėjas nušluosto nuskustus savo miestelio gyventojus sekmadienio rytą
Griuvėsiai per dvidešimt keturias valandas
griovėjui pačiam irgi amen
Kaip dabar mes gedėti begalim?

 

Upė

Tavo jaunos krūtys mėnesienoje spindi
Bet mėnulis į vandenį
Meta akmenį
Šaltą pavydo akmenį
Į atspindį
Tavojo grožio
Kuris nuogas upėje šoka
Šią puikią vasaros naktį.

 

Išduoti mylimieji

Aš turėjau lempą
o tu – šviesą
Kas pardavė dagtį?

 

Reikalavimo teisė

Jūs
tik nereikia
aš ne jūsų reikalas
mano gyvenimas irgi ne jūsų reikalas
Myliu ką myliu
vien tai mano reikalas
ir vien tam manęs reikia
Myliu tuos kuriuos myliu
galiu jų reikalauti
jie duoda man tokią teisę.

 

Puokštė

Ką jūs čia veikiate, mergaite,
Su ką tik nuskintom gėlėm
Ką jūs čia veikiate, panele,
Su šiom, su šiom nuvytusiom gėlėm
Ką jūs čia veikiate, gražuole,
Su šiom sudžiūvusiom gėlėm
Ką jūs čia veikiate, pasenus moterie,
Su šiom gėlėm, kurios miršta iš lėto

Laukiu nugalėtojo.

 

Apsilankymas muziejuje

Prisiminimų vaško muziejuje
pasukate per atšauktų planų salę
užgaidų koridoriumi
netikrų aistrų laiptais
ir patenkate į apgailestavimo spąstus
Ten
ant sienų galite išraižyti
mažyčiu suvenyriniu peiliuku kurį pirkot prie durų
nesusipratimų grafitį
Bet
virš Prarastų Geradarysčių salės
užrištomis akimis
akrobatė Meilė
šoka ant įtemptos vos matomos laimės virvės
niekad neužmirštos laimės
Ir josios cirko muzika
suka diską subraižytą suraižytą suvarytą bet kerintį
ir diskas sukasi lyg mėnulis kruvinas ir gedulingas
spindintis gyvas šviesus ir saulėtas
stebinantis ir nusistebėjęs
Paukščių tautos muzika
tautos paukščių muzika
Lankytojai
neklausykite šios muzikos jei jos nesuprantate
šiam triukšmui
šiai muzikai neužtenka vien jūsų ausų
atsiduokite jai
Ir gausite šimteriopai
vieną gražią dieną
arba kitokią dieną
meilės paukščių tautos muzikos.

 

Apie ką svajojai įžengusi?

Apsirengusi, nusirengusi
Apie ką svajojai įžengusi
pasirengusi

Palikau savo kailinius rūbinėj
ir patraukėm į dykumą
Mes gyvenome meile ir vandeniu tyru
vienas kitą mylėjom skurde ir už dyką
mes iš alkio suvalgėm savo purvinus baltinius
o ant juodo smėlio staltiesės
saulės indai barškėjo
Vienas kitą mylėjom skurde ir už dyką
mes gyvenome meile ir vandeniu tyru
buvau tavo nuoga nuosavybė.

 

Iš prancūzų kalbos vertė Tomas Taškauskas

 

Dainius Dirgėla. „Euras elgetai“