Inhaliavičius nutarė galutinai susilietuvinti pavardę, tad įkvėpė drąsos ir pasivadino Angelaičiu.

– Pasidavei prievartinei lituanizacijai, – supeikė jį kaimynas Jan Obelajtys. –­ Kur tavo tautinis orumas?

Dalykus aštrino lietuvių klastojama statistika, neva vietinių tikrųjų buveišių procentas mažėja.

Iš tiesų sparčiai mažėjo lietuvių, tad buvo jau beprasidedanti diskusija, kurie išnyks greičiau. O kinai vis dar nevažiavo į gražųjį amžinai nelaimingų žmonių kraštą. Maskvėnai supirkinėjo žemes, bet komandos keltis ir balsuoti dar nebuvo gavę. Pereinamasis laikotarpis.

Nutarta nedelsiant įvesti Lietuvos pilietybę visiems kitų valstybių piliečiams bet kur pasaulyje. Taip, tai patrauks milijonus dvigubų ir trigubų piliečių Lietuvopi. Neturime būti nedraugiškai užsidarę.

Taip mąstė draugiški bideralai, o kitiems buvo nepatogu mąstyti, kad nesusidėstytų kokia kitokia pažiūra. Todėl tie kiti nutarė visai nemąstyti, bet mokėsi deklamuoti. „Širaka ty Lituva.“ O patys vis artyn, artyn vakarinių vartelių. Kas nors toj žemėj turės juk gyventi. Ir tegul rašosi kaip nori.