Raudonas urvas

Aš nepasirinkau dvigubo gyvenimo kurs užgimė mano
kauluos
Kurs šėlsta mano širdies raudonam urve
Atradau jį iš lėto tarsi senovės miestą kasdamas
Neįkainojamus lobius ir talismanus
Prakeiktus ir palaimintus

 

Sidabro vaikas

Naktis yra vampyras
Sugeriąs dienos kraują
Tamsa saulės lavonas
Auksas prapuolęs nemirėlių pilvuos
Rytas tai dar vieno svajotojo sidabrinis vaikas
Blogio pražūtis

 

Aukštos lubos

Girdžiu medžius krentant
Akmenskaldžius skeliant akmenis

Darbininkų kūjus ir pjūklus
Kažkas stato namą, tvarko kelią

Tempia vamzdžius, langus ir duris
Sienos iškyla, gegnės keliamos į vietas

Aukštos lubos žada šviesos skliautus
Kažkas juda, neatskleisdamas laiko

Žvaigždžių byla

 

Apnuogintas atspindys

Vėjas man niekada nebuvo tik vėjas
Griaustinis ir žaibas niekad nebuvo tik audra

Žvaigždėtas dangus niekada nebuvo tik astronomija
Viskas yra daugiau nei atrodo, sakau aš

Viskas yra daugiau nei atrodo, sakau aš
Mano apnuogintas atspindys veidrody

Kryžkelė dešimčių tūkstančių gyvenimų

 

Smarkus griaustinis

Smarkus griaustinis
Nesutramdomi viesulai raudonakiai prunkščiantys

Prekiniai traukiniai kaip širdys ir ragai, skrodžiantys tolumas
Bizonas kaip šėlas ir prigimtis

Šmėkščiojantys jėgos telkiniai
Kaimo gyvenimas kraujy ir kauluos

Milžiniškos slinktys, braižą praeities žemėlapį,
Kūno ir dermės vilnijančios bangos

Skatikai, paženklinti burtais ir ritualais
Kanopos trypia, šokdamos griaustinio vieškeliais

 

Oro slibinas

Amžius pamišęs
Šėtono biblija mūs kelrodė
Mes nepastebim jos burtų
Mūsų gyvenimai kupini brangių šiukšlių
Kas sugriebs kalaviją ir paskers šį oro slibiną?
Kas išvengs liepsnų, apsimetusių laiku?
Saulė šnabžda eiles mėnuliui –
Iš mėnesio akies trenkia siaubingas žaibas
Tave perspėjo!

 

Varnai

Didingi apdriskę dangaus skarmalai
Šauksmas skriaudos
Perspėjimas prieš naktį

 

Užmaršties šalis

Balta žaibo šluota
Nubloškia vasarmečio karštį

Į prilytus nuotekų griovius
Dangaus baldai

Negrabiai pernešti
Į žvaigždžių rūmus

Kodėl tarnai tokie pikti
Savo užmaršties šalyje?

Trypdami lyg vaikai
Ant vėjo aslos

 

Kai kas

Kai kas pasakytų
Kad esu vargšas

Nes visa ką turiu kišenėse
Tėra vėjas saulė truputį lietaus galybė debesų

Keletas upių pora vandenynų
Kad ir kaip bebūtų ar galėtų man kas pasmulkint

Visatą?

 

Ugninis auksas

Sluoksniuotos Midwest Ohio padangės
Panardina žalius laukus nurausvėjančius ties pėdomis medžių
žėruojančių ugniniu auksu

Sunkvežimius ir mašinas vejasi jūros putų sūkuriai
Vaikis iš Rytinės pakrantės stebisi kaip akis įveikia nelaisvę

Iki pat laukinio medžių viršūnių horizonto –
Šerdis tautos dar kartą išmokstančios
pamoką

Priešo klastos
Sutemęs dangus tai sutemusi siela

Jokių vaivorykščių tik atspalviai pilkumos
Neabejotina naktis

 

Kaimynas

Jie persikėlė į namą kitapus gatvės
Buvo 1960 man buvo dvylika

Moterys dėvėjo ilgas suknias
Galvas dengdavo skaromis

Žaisdavau su jų vaikais
Beveik tokiais pat tamsiais kaip ir aš

Niekad nemačiau krištolinio rutulio
Nei taro kortų kaladės

Kartą vienas iš vyrų
Išsitempė laukan moterį

Keikė ir mušė ją
Policijos nieks nekvietė

Netrukus šeima pradingo
Iš kaimynystės

Mama sakė kad jie buvo čigonai
Klajokliai mėgstą karnavalus ir krautuvių vitrinas

Sena gentis

 

Apie žemynus ir meilę

Leimer

Mes įrodom
Kad meilės visatoje

Trys tūkstančiai mylių
Vos prilygsta degtuko storiui

Žemynas
Susiglaudžia kaip akordeonas

Tarp mūsų širdžių

Iš anglų kalbos vertė Dominykas Norkūnas