Petras Rakštikas. Išeiginė

Vilmanto Dambrausko nuotrauka
Vilmanto Dambrausko nuotrauka

 

Tylos tvorą braškina lėtai einantis laikas. Traukinio triukšmas šoka per Ventą, puola į mišką ir greitai pasislepia. Veidrodyje iš ausies lenda plaukas. Galvos kalėjime ratus suka mintys. Viena jų griebia rašiklį ir save užrašo. Gal tai eilėraščių ciklo pradžia? Kažkas galvoje spengia. Katinas žiūri pro langą ir raito uodegą. Dviejose akyse trys balandžių poros straksi ant daugiabučio stogo, kol vienas pakyla aukštyn, antras krinta žemyn, trečias kraipo galvą ir visiškai nieko nedaro. Laikas eina. Balandis stovi ir svarsto, ką daryti. Galvoje tuščia. Jokių minčių, kol kažkas krinta į akį. Paukštis pakelia sparnus, krinta ant to kažko, tas iškrenta iš galvos, dingsta iš akių ir pasislepia. Sukdamas ratą virš kiemo balandis bando prisiminti skrydžio adresą, žiūri sau į uodegą, galvoja apie būties prasmę, pro atvirą langą neria į Birutės miegamąjį, taranuoja šnopuojantį Joną. Jonas apsvaigsta, jį tampo traukuliai. Balandis skubiai pasišalina iš įvykio vietos, o Birutė po devynių mėnesių susilaukia Onutės. Paaugusi ji sėdi prie lango, žiūri į tris balandžius ant daugiabučio stogo. Galvoja apie kažką (atvirai kalbant, jos galvoje tuščia), mažuoju piršteliu suka ratus šnervėje, kol vienas balandis krinta nuo stogo. Panagėje susikaupusį turinį Onutė nuvalo į sijono kraštą, pakelia akis į dangų, kur pakilo antras balandis. Kai galva apsisuka, smeigia žvilgsnį į trečią, tas purto galvą, tada šoka žemyn paskui pirmąjį. Onutė kažką įtaria. Balandis jos akyse suka ratą, kol iškrenta iš galvos. Neapsikentusi beprasmybės Onutė ima peilį, nusmailina pieštuką ir pradeda eiti geros mokinės pareigas – piešia balandį. Girtas tėtis krinta nuo stogo žemyn galva. Jo akyse juoduoja sekmadienio pagirių rytas. Onutės galva ištuštėja. Žydrynėje balandžiai sparnais plaka baltą plunksnos formos debesį. Kaimynė virš galvos į taktą muštuku daužo kiaulieną. Išeiginė diena. Visi ilsisi. Balandžiai dirba be išeiginių, kaip ir rūkoriai, alkoholikai, šunys ir katinas ant palangės. Pensininkai šaudo akimis pro langus. Balandžių ant stogo mažėja. Vakare gyvenimas sutrumpėja viena diena.

 

Petro Rakštiko piešiniai

 

Petro Rakštiko piešiniai
Petro Rakštiko piešiniai

 


Petras Rakštikas – prozininkas, dailininkas, knygų „Genys kala tylą“, „Musių dainos“, „Pavenčių mailius“, „Nuobodulio sirenos“ ir kt. autorius.