Dar paskaitykite knygų pradžių ir pabaigų

 

James Joyce. „Ulisas“. Pirma knyga. Iš anglų kalbos vertė Jeronimas Brazaitis, vertimo bendraautoris Saulius Repečka. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.

α: Stambus, didingas Bakas Maligenas išniro iš viršutinės laiptų aikštelės, nešinas muilo putomis dubenėlyje, ant kurio gulėjo sukryžiuoti veidrodis ir skustuvas.

Ω: Ir jie išvydo Jį, Jį patį, ben Blumą Eliją, tarp daugybės angelų, kylantį į šlovės spindesį keturiasdešimt penkių laipsnių kampu virš Donohju užeigos Litl Gryno gatvėje –­ kaip pamėtėtą nuo kastuvo.

 

Aušra Kaziliūnaitė. „Pirmoji lietuviška knyga“. – K.: „Nemunas“, 2007.

α: ne, nebuvo nieko įsimintino

Ω: 3767825867 / 3752131642467567256

 

Aldona Liobytė (1915–1985). „Korespondencijos fragmentai“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.

α: Mieloji drauge Roma, aš atsakysiu jums privačiai, nes: 1) Nenoriu traumuoti Bielskio, kupino gerų norų. 2) Ne visos mano mintys tinka viešumai.

Ω: Pasveikink nuo manęs Aušrą, Vytą R., Saukų vyrus, o aš jus visus bučiuoju ir laukiu ilgų laiškų.

Soti dykaduonė A. L.

 

Nijolė Miliauskaitė. „Širdies labirintas“. –­ V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.

α: visos vaikystės baimės / visi siaubo sapnai / slogutis, vaiko vienatvė / kaltės jausmas

Ω: šoki / pati sau viena / dainuodama, plodama delnais / o kasos išsipina

 

Gytis Norvilas. „Išlydžių zonos“. – K.: „Kitos knygos“, 2012.

α: esu tylėtojas

Ω: tyku

 

Hans-Dieter Otto. „Pamišę karaliai: nuo Kaligulos iki Liudviko II“. Iš vokiečių kalbos vertė Alfonsas Tekorius. – V.: „Alma littera“, 2015.

α: Ankstesniųjų šimtmečių „beprotnamius“ vaizduojančiuose piešiniuose ir paveiksluose galime išvysti, kaip nežmoniškomis sąlygomis tarsi kokius galvijus laikė grandinėmis prirakintus ir „tramdytojų“ prižiūrimus aptemusio proto belaisvius.

Ω: Todėl ir dabar dar nemažai žmonių tvirtai tiki, kad sarkofagas yra tuščias.

 

Donatas Petrošius. „Aoristas“. –­ V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.

α: Niekas čia nebeprisimena pergalių mano / bet vis dar guodžiasi mano kvapą gniaužiančiais pralaimėjimais

Ω: bet / atšoki atsiriboji nuo išorinio pasaulio / kuriame tas pats lapkritis kalėdinė prekyba / dirbtinis apšvietimas visą parą iki / išprotėjimo uždaras klubas striptizas / tyliai užgeso ir tu ne iš karto pastebėjai kad nebėra / prasmės svetimu kūnu guostis / kai pats degi atvira liepsna / ir per dūmus nieko tokio nebematai / ką iš savęs verta išnešti

 

Carole Radziwill. „Tai, kas išlieka“. – ­ V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.

α: Likus trims savaitėms iki mano vyro mirties, liepos viduryje, nusileidus saulei, Atlanto vandenyne, netoli Masačusetso įlankos pakrantės, sudužo jaunos poros lėktuvas.

Ω: – Turėtume ir kitąmet švęsti, ar ne?

– Taip švęsime, – atsakau.

 

Michael A. Singer. „Kelias į savęs pažinimą: išlaisvinta siela“. Iš anglų kalbos vertė Jūratė Griškėnaitė. – V.: „Alma littera“, 2015.

α: Jei dar nepastebėjai, tavo galvoje vyksta nuolatinis dialogas.

Ω: O jei Kūrėjas taip jaučiasi, kažin ką jis mato žiūrėdamas į tave?