Laudacija Šv. Jeronimo premijos laureatei Austėjai Merkevičiūtei

 

Austėja Merkevičiūtė. Gintarės Grigėnaitės nuotr.

 

Vertėją Austėją Merkevičiūtę pažįstu jau daugiau kaip trisdešimt metų. Anuomet Vilniaus kultūrinio jaunimo rate ji mums buvo autoritetinga asmenybė, gerbtina dėl savo literatūrinių orientacijų ir mokslinės minties prioritetų. Ji buvo tarsi vartai į Vakarų intelektualųjį gyvenimą, nes rinkosi svarbius autorius ir vertė išliekančios reikšmės knygas. Per ją į lietuvių kalbos pasaulį ir į mūsų tuometinį gyvenimą atėjo fundamentalūs autoriai ir jų idėjos, padariusios nemažą įtaką jaunųjų kūrėjų bei mokslo žmonių kartai. 

A. Merkevičiūtė paskelbė daugybę anuomet aktualių grožinės literatūros, filosofijos ir psichologijos vertimų iš vokiečių ir rusų kalbų kultūros leidiniuose „Šiaurės Atėnai“, „Metai“, „Liaudies kultūra“, „Kultūros barai“, „Gimtoji kalba“. 1997-aisiais lietuviškai išleista austrų psichiatro ir neurologo Viktoro E. Franklio knyga „Žmogus ieško prasmės“. Ši knyga pradėjo vieną labai svarbią vertėjos veiklos giją, būtent psichoterapijos klasikų (trijų Vienos psichoterapijos krypčių pradininkų Sigmundo Freudo, Alfredo Adlerio, V. E. Franklio ir analitinės psichologijos kūrėjo šveicaro Carlo Gustavo Jungo) veikalų vertimus. Nors šie autoriai ir anksčiau daugeliui Lietuvos žmonių buvo žinomi, svarbu, kad jie prabilo ne tik adekvačiais, gerai apmąstytais lietuviškais terminais, bet ir nuskambėjo sklandžia, literatūriniu požiūriu preciziška kalba. Visa tai vertėjos dėka tapo mūsų kultūrinio gyvenimo savastimi, praturtino lietuviškąjį intelektua­linį pasaulį.

Vertėja turi puikų kalbos jausmą, o tai jai leido žengti ir į grožinės literatūros vertimų sritį. Reikėtų paminėti Vienos klasikų vertimus: tai Stefanas Zweigas, jo trilogija „Pasaulio statytojai“, Elias Canetti (pirmieji du jo autobiografinio ciklo tomai). Vėliau pasirodė mums gana netikėti poezijos vertimai iš persų ir vokiečių kalbų, buvo išleistos Irano poe­tų Sohrabo Sepehri ir Ali Abdollahi rinktinės (pastarojo „Sielos smailė lanke“ pelnė 2018-ųjų „Poezijos pavasario“ premiją), taip pat dvikalbis Schirin Nowrousian poezijos tomelis „Wilna Worte / Vilniaus žodžiai“, už kurį poetei paskirta Vilniaus mero premija. Netrukus ir pirmasis A. Merkevičiūtės prozos vertimas iš persų kalbos – poetiškas Shokoofeh Azar romanas „Nušvitimas žaliojoje slyvoje“.

2025-aisiais išėjo vienas svarbiausių XX a. antrosios pusės kūrinių vokiečių kalba, šveicarų rašytojo Gerhardo Meierio romanų ciklas „Bauras ir Bindšėd­leris. Amraino tetralogija“, kur vertėjai pravertė visi ankstesni literatūriniai ir poetiniai įgūdžiai.  

A. Merkevičiūtė ne tik pati verčia, bet ir aktyviai dalyvauja edukacinėje veikloje. 2013-aisiais ji dalyvavo Lietuvos meno kūrėjų asociacijos projekte „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“ (vedė vertimo seminarus su psichodramos elementais penkiose Lietuvos mokyklose), 2016–2023 m. darbavosi kaip Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso vertimo sekcijos ekspertė, 2016–2019 m. skaitė pranešimus apie vertimą aukštųjų mokyklų studentams (Vytauto Didžiojo universiteto Rytų kalbų vasaros mokykla, Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas). 

Nuo 2022-ųjų ji vykdo bendrą Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos ir Lietuvos mokslų akademijos Vrub­levskių bibliotekos projektą „Knyga ir vertėjas“ – rengia vaizdo pokalbius su vertėjais, kurie pristato savo išverstą knygą ar autorių. Tai patraukli priemonė populiarinti itin kokybiškai iš įvairiausių kalbų išverstus reikšmingus pasaulio literatūros kūrinius socialiniuose tinkluose, taip pat supažindinti skaitytojus su kitomis kultūromis, kalbomis, vertėjo darbu ir vertimo problemomis.

Džiaugiuosi, kad A. Merkevičiūtės darbai įvertinti garbinga Šv. Jeronimo premija. Savo literatūrine veikla laureatė atitinka šios premijos reikalavimus ir principus, o jos kūrybinio darbo universalumas ir aktualumas reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos kultūros augimo. Tokios veiklos vertė gerai matoma bendrame Europos dvasinio pasaulio kontekste.