Vilma Mosteikienė. Translytė belytė kalba: dėl ko ginčijasi vokiečiai

Gal translyčių asmenų kalbinės tapatybės problemos būtų praslydusios pro šalį, jei ne per kultūros radiją išgirstas interviu su lyčių kalbininkx (tarti: kalbininkiks) profesorx Lann Hornscheidt. Jix taisė korespondentę, vis nuslysdavusią į moteriškąją giminę, taisė nuolat, kietai. Atrodė, žurnalistė jau rūpinosi nebe turiniu, o tik save kontroliavo, kad nepavartotų moteriškosios giminės. Klausytis buvo nejauku.

 

Sugriuvus kalba. Horizontalus Babilonas. gyčio norvilo nuotrauka
Sugriuvus kalba. Horizontalus Babilonas. gyčio norvilo nuotrauka

 


/ / /
Galūnė -x – vienas iš prof. L. Hornscheidt siūlymų kalbai „neutralizuoti“, kad būtų išvengta diskriminuojančio skirstymo į vyriškąją ir moteriškąją gimines. Tokia kalba padėtų rasti prieglobstį tiems, kurie savęs nelaiko nei vyrais, nei moterimis. „Vikipedijoje“ teigiama, kad tai tik siūlymas, ne reikalavimas – skirstymo į gimines nesiekiama panaikinti, o tik jį papildyti. L. Hornscheidt moto: „Reikia sugriauti mąstymą, kad egzistuoja tik vyrai ir moterys.“

Tačiau -x nėra tokia jau visai nekalta. Afroamerikiečių bendruomenė šį pasirinkimą kritikuoja, nes jie X sieja su Malcolmu X, JAV antirasistiniu kovotoju. Todėl L. Hornscheidt siūlo dar vieną formą -ecs. Į klausimą, koks asmeninis įvardis tiktų šiai kategorijai įvardynti, atsakė, kad reikėtų tiesiog palikti x ar ecs kaip įvardžius, esą švedai taip jau daro. O patx džiaugiasi, kai kreipiamasi vardu Lann, kuris yra susigalvotas taip, kad jo nebūtų galima priskirti kuriai nors lyčiai. Kiti siūlomi variantai: žvaigždutė ar pabraukimo brūkšnys prieš galūnę, pavyzdžiui, Lehrer_in, Lehrer*in (priesaga in vokiečių kalboje reiškia moteriškąją giminę). Tariant žodžius tų ženklų vietoje reikėtų išlaikyti pauzę, kad būtų aišku, jog esama vyrų, moterų ir kitų žmonių, netelpančių į šias kategorijas.

„Vokietijoje einame teisingu keliu. Mano tikslas – sukurti naują savimonę ir padrąsinti žmones prisitaikyti sau kalbą. Ne aš turiu spraustis į kalbą, o kalba turi reprezentuoti mane kaip žmogų“, – teigia L. Hornscheidt.


/ / /
Šių metų pradžioje Hanoverio savivaldybė išleido potvarkį „Lyčių atžvilgiu teisingos kalbos vartojimas savivaldybėje“. Pavyzdžiui, siūloma visur, kur tik įmanoma, vietoj moteriškosios ir vyriškosios giminės vartoti neutralią, visas gimines aprėpiančią formą – dalyvį (vokiečių kalboje jis neturi giminės). Vietoj Lehrer, Lehrerin (mokytojas, mokytoja) turėtų atsirasti Lehrende.

Metrikacijos tarnyba prie dviejų lyčių privalo įtraukti ir trečiąją. Tai jau nebe naujovė: kai kurių regionų laikraščiai bent jau darbo skelbimuose skliaustuose nurodo tris gimines. Dar Hanoveris nurodo, kad tradicinis kreipinys „gerbiami ponai ir ponios“ renginiuose ne visais atvejais tinkamas, kartais geriau pasirinkti neutralų pasisveikinimą „laba diena“. Svarbiausia potvarkio intencija: „Visur, kur tik įmanoma, vartoti visas lytis aprėpiančias gramatines formas.“

Tokios Hanoverio ir Dortmundo savivaldybių rekomendacijos kovo pradžioje išprovokavo dvi peticijas, raginančias sustabdyti lytį reflektuojančios kalbos plitimą. Vieną jų inicijavo grupė kalbininkų ir rašytojų, kitą – „Vokiečių kalbos draugija“. Pastaroji vertinama santūriai dėl radikalizmo.

Pirmojo pareiškimo autoriai teigia, kad „translytė kalba skaldo visuomenę, nors būtent toks ir yra translyčių bei politinio korektiškumo ideologijų šalininkų tikslas. Tarnybos, institucijos ir draugijos siekia mums primesti kalbines mažumos normas. Visų įmanomų seksualinių mažumų atstovai nori būti atstovaujami ir šnekamojoje, ir kanceliarinėje kalboje. Tam nėra jokio demokratinio pagrindo.

Nesileisime, kad mūsų kalba būtų reguliuojama iš viršaus valdžios nurodymais. Kalba neturi tapti politikų spardomu kamuoliu. Mes nenorime pratintis prie translytės naujakalbės, todėl visus piliečius kviečiame aktyviai protestuoti ir kategoriškai atmesti visus nurodymus ir gaires. O Hanoverio ir Dortmundo savivaldybėms reikėtų patraukti nagus nuo lytį reflektuojančios kalbos. Valstybė, užuot investavusi didžiules sumas į neaiškius translytiškumo projektus, tuos pinigus verčiau galėtų panaudoti bendruomenėms stiprinti“.

Pritarimą peticijoms išreiškė dešimtys tūkstančių gyventojų. Spaudoje pasirodė ir daug kritinių nuomonių dėl senamadiško, konservatyvaus požiūrio į kalbą.