„...kas svarbiausia...“ (iš reklamos metafizikos)

 

Logiška, kad metų pradžioje įprasta prognozuoti. Ne tik įprasta – metų pradžioje prognozuoti esame įpareigoti, mat tai – įtakinga rinkodaros (vadinasi, lemties) realizavimosi forma. Prieš lemtį stoja nebent visiški išvėsėliai, taigi nieko nepadarysi...

Apie nemigą jau varančius rinkimus įvairiose Europos šalyse 2017-aisiais skelbta ne vieną dešimtį kartų, todėl štai keletas kitų šiemet ištiksiančių įvykių. Kovo 25-ąją ES lyderiai Romoje minės 60-metį sutarties, kuri davė pradžią Europos ekonominei bendrijai, dabartinės ES pirmtakei. Maždaug vienoda tikimybė, kad lyderiai mėgins brėžti Bendrijos raidos perspektyvas arba kad renginys virs dar vienu aiškinimusi dėl migrantų bei ekonominių realijų. Atviras yra klausimas, ar ES levituos „Jungtinų Europos Valstijų“ kryptimi, ar apsiribos ekonominiu projektu. Klausimas atviras ir dabar kaip niekada lemtingas, bet – ką žinai, yra realijų, kurios nervingai „užsupa“...

Kaip procedūrinė ir etimologinė parabolė minėjimą turi šansų pratęsti kovo pabaigoje prasidėsiančios derybos dėl „Brexit“, kurios gali tęstis ir numatytus porą, o gal ir dešimt metų, apie ką perspėjo britų pasiuntinys ES Ivanas Rogersas, po šio pareiškimo iškart atleistas, mat kol kas atsiribojimo euforija gyvuojantys britai to klausytis nenori. Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad derybos atims daug visokių resursų, tad kitiems reikalams Europai gali nelikti laiko. Tikėtina, sulauksime triumfuojančios Kremliaus šypsenėlės – sankcijų Maskvai paketas baigiasi liepą ir jų pratęsimas, artėjant terminui, vėl ima skęsti miglose...

Reikšmingiausiu renginiu Briuselyje veikiausiai taps „Trumpo susitikimas“ – taip tituluojamas NATO narių šalių lyderių forumas. Misija – pasveikinti Amerikos prezidentą ir supažindinti jį su Aljanso veikla. Diplomatai ir politikai, beveik neabejotina, stipriai nervinsis, juk lauks „misija“ ne vien pažindinti, bet ir pagaliau suprasti JAV prezidentą. Ironiškai simboliška, jog tiksli „Trumpo susitikimo“ data dar nepaskelbta, mat norima ją suderinti su 2010-aisiais pradėto statyti naujo NATO štabo atidarymu. Valstybės lyderis, statybų magnatas milijardierius, milijardą eurų kainavusio štabo prezentacijoje – idealus žanro tolydumas, pildytinas grasinimais dar rinkimų kampanijos uvertiūroje, „jei ką“, peržiūrėti Vašingtono įsipareigojimus kolektyvinei Euroatlantinei gynybai. Nevalingai ateina į galvą nenutrūkstamu srautu Vakarų Berlyne besileidžiantys JAV kariniai lėktuvai su parama vakarų berlyniečiams, kai sovietai miestui paskelbė blokadą 1948 m. birželio 24-ąją, bet po 11 mėnesių buvo priversti ją nutraukti kaip nerentabilią, kai laisvės vertybėms ištikimi Vakarai nepasidavė Sovietų Sąjungos šantažui. Palyginimas, rodantis, kur link pavyko „pažengti“ XXI amžiuje...

Europos Komisija iki vasario pabaigos tikisi gauti Lenkijos paaiškinimus dėl kai kurių įstatyminių aktų, pavyzdžiui, ribojančių Konstitucinio teismo galias. Karas dėl to vyksta nuo 2015-ųjų, kai į valdžią grįžo konservatyvi dešinioji partija „Teisė ir teisingumas“. Varšuva veikiausiai ignoruos užklausą ir išvengs sankcijų, nes ES turi sąjungininkių, pavyzdžiui, Vengriją. Tai gali būti palaikyta galutine neliberalių demokratijų pergale ir pas­kutiniu smūgiu tiems, kas ES plėtrą (be abejo, su Lenkija) laikė sėkmingos naujų narių integracijos į Vakarų politinę tikrovę pavyzdžiu. Išeitų, kad su „istorijos pabaigos“ liberaliu variantu šioje dialektikos sesijoje baigta galutinai...

Dera pastebėti, jog tai, kas išvardyta, tėra faktų sąvadas su labai droviomis prognozavimo užuomazgomis. Kodėl? Esama išganingos „juodųjų gulbių“ sąvokos, kurią sugalvojo rizikų tyrėjas Nassimas Talebas. Šia sąvoka apibrėžiami įvykiai bei situacijos, kurių neįmanoma apskaičiuoti, jos nutinka ir turi pasekmių, nors tam nebūna jokių logiškų prielaidų.

„Juodųjų gulbių“ teorija kai kuriais atvejais patvirtina, jog prognozuotojai-profesionalai pervertina savo galimybes. Jų nutikdavo visada, bet anksčiau turėdavote sulaukti šviežio popierinio laikraščio, kad koks nors Paulas Krugmanas mums maloniai paaiškintų, kodėl jo prognozė neišsipildė – įvyko keletas svarbių pasikeitimų, kuriuos derėjo numatyti, ir štai ekspertas tą jau daro. Neskubiai solidu.

Dabar nebe taip ir svarbu, klystate jūs ar ne, svarbiausia spėti išsisakyti. Vis daugiau mūsų skelbia savo nuomones ir nuosprendžius, taigi paties margiausio, fragmentiško turinio turime per akis. Popieriaus (dar) klestėjimo laikais autoritetingą vertikalų žinojimą keičia plokščias informacinis feisbuko pasaulis, kuriam Aristotelis ir jo „Platonas – draugas, bet tiesa brangesnė“ rūpi mažiausiai. Pakalbama – baisu net pagalvot – apie ekspertų ir prognozuotojų epochos pabaigą, kadangi XXI amžiuje šie spėjo nepataikyti ar pražiūrėti labai daug ką, gal net viską.

Smelkiasi įtarimas, kad „juodosios gulbės“ tampa ypač aktualios, kai prognozės dėl čia paminėtų labai intymių priežasčių įgauna epidemijos mastą. Oksfordo žodyno 2016-ųjų versijoje svarbiausiu praėjusių metų žodžiu paskelbtas „posttiesa“. Būtent interneto socialinių tinklų jau įtvirtintas egalitarizmas, kai turinio apstybė tą turinį galų gale ir eliminuoja. Tai, kad tikrovė iš tiesų yra ypač komplikuota – kitas klausimas.

Perfrazuojant Josephą Beuysą, kūrėjai esame visi be išimties. 2016 m. lapkričio 8-ąją, Amerikos prezidento rinkimų dieną, Kinijos draustinio „Shiyanhu Ecological Tourism Park“ gyventoja, įpareigojantį „pranašų karalienės“ titulą nešiojanti beždžionė Geda, preciziškai nuspėjo D. Trumpo pergalę, geopolitiškai ypač tiksliai (tiesa, kurį laiką vis dėlto dvejojusi) paėmu­si po milijardieriaus portretu padėtą bananą ir tą portretą dar pabučiavusi. Taip pranašė Geda tęsė tradiciją gyvūnų-orakulų instituto, kurio pamatus klojo švilpikas Philas bei aštuonkojis Paulas, anksčiau išpranašavę Europos futbolo čempionato nugalėtojus portugalus.

Bet kad ekspertinę mintį būtų ištikusi krizė... Baikit, to nėra ir negali būti jokiomis aplinkybėmis. Vieši asmenys, profesionalai nuotaikingame prognostiniame kontekste juk turi ekspertinio balso tembro ir ekspertinės stovėsenos / sėdėsenos (gulėsenos –­ galbūt) instrumentus. Jums (t. y. visuomenei) skauda galvą? Tinkama intonacija ir pastiprinančia laikysena ekspertas į tai atremia: mano ekspertiniu vertinimu, privalote išgerti aspirino. Jei paniškai bijote nuskęsti po ledu žiemą, ekspertai geranoriškai nurodys, jei jau netveriate nekantrumu ant jo žengti, pirmiausia apsirūpinti smaigu (nuostabus žodis) ar bent kirviu ir prakirtus ledą įvertinti jo storį. Ir taip toliau.

Ekspertinė mintis pasigėrėtinai mobili, puikiai orientuojasi, akinančiai spindi akinančioje tikrovėje. Prognozuokite ir būkite prognozuojami, dar ir dar, iki paskutinio atodūsio. Ir tegu „like’ai“ liejasi laisvai! Kur jūsų rankos, gaidžiai jūs?