Stanislovas Žvirgždas. „Vizijos 3“, 1991

 

 

Sapnavau, kad skambinau tau 

pasakyti: „Būk sau atlaidesnis“,

bet negaluodamas tu neatsiliepei

 

Šitaip likusia meile bandau 

tave gelbėti nuo savęs paties

 

Man visados kėlė nuostabą užsilikusioji

energija, nuo pakilumos tebegarmantis vanduo,

lietui jau seniai paliovus,

 

arba laužas, nuo kurio nepajėgi atsiplėšti 

ir eiti miegoti, sudegęs, bet tebedegantis,

raudonai sužėruojančiais ir gęstančiais nuodėguliais

ypatingesnis, nepaprastesnis, 

negu norėtum, tebesėdinti prie jo 

jau gerokai po vidurnakčio

 

 

Iš anglų kalbos Andrius Patiomkinas