Antanas Stugys. „Antipandeminas“
Patriotinė satyra
Vieni sako tradiciškai įprastą: „Škac.“
Kiti muša tą „škacą“ idėjinėm šluotom.
Treti stovi nuleidę abidvi rankas
Nežinodami, kam ir už kiek parsiduoti...
Ketvirti kerta mišką. Nugydo penkti.
Šeštuose įsimetęs vėžys teisingumo.
Septinti aštuntiems lupa kailius pirty
Devintiesiems kartojant: „Piliečiai, kantrumo!“
Bendrame avily medaus tikro nėra.
Dešimti ir vienuolikti jo negamina.
Kažkoks dvyliktas bando nupiešt dievą RA,
Už tą trylikti jį ne meduj paskandina.
Keturioliktiems – dzin, – kas penkioliktiems bus.
Ant šešioliktų lipa pandeminis gripas.
Septyniolikti valgo ir geria už mus,
Ta prasme, – už indėnus lietuviško tipo.
Aštuoniolikti verkia ir juokias kartu:
„Žmonės bitės tokie gyvuliai, kad net gėda...“
Devynioliktiems lieka tik eiti ratu:
Be kepurių, be striukių, be kelnių – be nieko.
Visi laukiame, kol dvidešimtas ateis –
Išvėdinti visiems nusibodusį orą.
Kada bitės pavargsta, gyvent gyvuliais,
Užsimerkia ir gelia... į viziją storą.
2020