Prieš 130 metų – 1891-ųjų lapkričio 10 d. – mirė prancūzų poetas Arthuras Rimbaud (g. 1854), padaręs didžiulę įtaką XX a. poezijai. Suvokęs poeto misiją kaip „aiškiaregio“ viziją, savo poezija jis atvėrė naujus haliucinuojančius pasaulius, kuriuose įsitvirtino stulbinantys įvaizdžiai ir pačios netikėčiausios asociacijos. Bene garsiausiu eilėraščiu „Girtas laivas“ (į lietuvių k. yra vertę Vaclovas Šiugždinis ir Donatas Sauka), parašytu 1871-aisiais, t. y. lygiai prieš 150 metų, A. Rimbaud sugebėjo sukurti poeto ir jo poetinių ieškojimų metaforą. Jo laivas tiesiog svaigstantis nuo garsų, kai blaško vandenynas, o jis bando prisitaikyti prie vandenyno ritmo, nors iš tiesų tik atkartoja skęstančio laivo būseną, kartu išreikšdamas iš pradžių egzaltuoto, vėliau nusivylusio poeto alegoriją. Eilėraštis „Pirmasis vakaras“ parašytas 1870 m., kai autoriui buvo vos 16, ir išspausdintas tik po jo mirties. Jame aprašomas nelabai sėkmingas meilės nuotykis. Lyrinis subjektas, tikėjęsis greit pasiekti tikslą, patiria nesėkmę. Su nesėkme siejasi ir lengva ironija, ir eilėraščio pabaigoje kartojamas pirmasis posmas. Į lietuvių kalbą eilėraštis verstas pirmą kartą.

 

A. Rimbaud apie 1871 m. Étienne’o Carjato nuotrauka

 

Pirmasis vakaras

 

Prie stalo pusnuogė ji glaudės,

Pro langą medžiai dideli

Pažvelgt į ją klastingai baudės,

Šakom lingavo iš arti.

 

Ji ant aukštos kėdės sėdėjo,

Rankas sunėrusi kukliai,

Nuo šalčio dar visa virpėjo,

Kojytes judino mikliai.

 

Ir čia tarytumei drugelis

Įskriejęs gelsvas spindulys

Sustojo ant krūties spenelio

Ir lūpų jos nelyg šypsnys.

 

Aš prisiglaudęs prie jos kojų,

Jas apipyliau bučiniais.

Jos juoko trelės nenustojo

Kerėti savo apžavais.

 

Ji kojas marškiniais pridengus

Pasimetė: „Gana gal žaist!“

Suprato – per toli nužengus,

Juoku norėjo atsiteist.

 

Nors lūpomis jau siekiau lūpų,

Išbučiavau švelniai akis,

Ji vikriai atlošė galvutę:

„Taip bus geriau, nieks netrukdys!

 

Ak, pone, noriu dar pridurti...“

Pabučiavau aš jos krūtis,

Ir man tas juokas jos užburtas

Įkūnijo visas viltis.

 

Prie stalo pusnuogė ji glaudės,

Pro langą medžiai dideli

Pažvelgt į ją klastingai baudės,

Šakom lingavo iš arti.

 

Iš prancūzų kalbos vertė Vytautas Bikulčius