Vilmantas Marcinkevičius. „II. Netark Dievo vardo be reikalo“, 1993. Iš ciklo „X Dievo įsakymų“ (Austės ir Kristijono Marcinkevičių nuosavybė).

 

Pažvelk į blusą šiuo kampu:

Kaip menka tai, kas skiria mus abu;

Įkando man, dabar – ir tau ji,

Ir blusoj toj sumišo mūsų kraujas;

Ir niekas to nepavadins

Nei gėda, nei mergystės netektim,

Tik džiugins ir vilios kartu,

Ir tins krauju, kuriam sumišo du,

O tai daugiau, nei galim aš ir tu.

 

Stok, blusoj toj gyvybės trys,

Už santuoką stipresnis šis ryšys.

Mes perėjom dabar į blusą,

Vestuvių guolis ji, bažnyčia mūsų;

Tėvai supykę, bet abu

Jau kalime tarp mūrų šių gyvų.

Manęs užmušti nederėtų,

Savižudybė irgi prisidėtų

Prie nuodėmių dviejų – trečia kaltė tau.

 

Žiauri, staigi – ar tai dorybė

Nudažė nagą tau krauju skaistybės?

Kokia bluselės tos kaltė,

Kad kraujo lašui teko tart sudie?

Tai tiesą išdidžiai kalbėk,

Kad nenusilpome nuo to nė kiek;

Taip! O bijoti nėr prasmės:

Glėby mažiau netektumei garbės,

Nei atėmė ji tavo gyvasties.

 

Iš anglų kalbos vertė Kornelijus Platelis

 

Johnas Donne’as (1572–1631) – vadinamosios anglų metafizinės poezijos mokyklos atstovas, gimė Romos katalikų šeimoje, studijavo Oksfordo, Kembridžo universitetuose, vienoje Londono teisės mokyklų, bet negalėjo gauti diplomų, nes ilgai atsisakinėjo prisiekti anglikonų bažnyčiai ir valstybei. Po studijų keliavo po Europą, pagyveno Italijoje, Ispanijoje, gerai išmoko šias kalbas. 25-erių tapo Lordo antspaudo saugotojo vyriausiuoju sekretoriumi, įsimylėjo savo šefo dukterėčią Anne More, slapčia su ja susituokė, dėl to neteko tarnybos ir pateko į kalėjimą drauge su juos tuokusiu anglikonų kunigu ir liudininku. Netrukus buvo įrodyta, kad santuoka galioja, ir visi paleisti, o po kelerių metų gavo ir žmonos kraitį. Anne per 16 metų pagimdė 12 vaikų, įskaitant du gimusius negyvus, ir pasimirė pati. J. Donne’as likęs su 10 vaikų (3 iš jų mirė paauglystėje) vertėsi sunkiai, palaikomas rėmėjų, kuriems atsidėkodavo eilėmis, rašė antikatalikiškas brošiūras ir traktatus. Karalius Jokūbas I mėgo šį išsilavinusį intelektualą, todėl įkalbėjo jį priimti šventinimus ir paskyrė Šv. Pauliaus bažnyčios Londone dekanu su gana padoriomis pajamomis iki gyvenimo pabaigos. Ten jis pagarsėjo dar ir savo pamokslais. Taip ir maga pareikšti, kad „Blusa“ susijusi su Anne (dėl II strofos 5 eilutės), bet manoma, kad ji sukurta anksčiau, poetui dar studijuojant teisę, o paskelbta praėjus porai metų po mirties, tad veikiausiai ta eilutė – tik socialinė klišė. Šis eilėraštis neblogai atspindi J. Donne’o stilių, jo metafizikos vaizdiniją, ironiją ir metaforų konstravimo būdus. Į J. Donne’o kūrybą atidžiau pradėta žiūrėti XX a., tokiems poetams kaip T. S. Eliotas ir kitiems pastebėjus jos įtaką šiuolaikinei anglų ir amerikiečių poezijai.

Vertėjas