Josifas Brodskis. Ugnės Žilytės piešinys.

 

Pro šventyklas, arenas,

Pro šventoves ir barą,

Pro snobiškas kapines,

Pro rėkiantį turgaus karą,

Pro pasaulį ir gėlą,

Ir pro Romą ir Meką,

Saulės kaitroj ėjimas –

Taip velkas žeme piligrimai.

Kuproti jie ir paliegę,

Ištroškę jie ir nuskurę,

Žaros jų dar pilnos akys,

Aušros prisipildę širdys,

Už jų dykuma dainuoja,

Už jų aušrinės liepsnoja,

Žvaigždės jiems rodo kelią,

Užkimę jiems paukščiai šaukia:

Kad pasaulis liks koks buvęs,

Taip jis liks toks, koks buvęs,

Gal toks baltas kaip sniegas,

Išdavikiškai mielas,

Ir pasaulis bus melas,

Bus per amžius pasaulis

Gal suvokiamas protu,

Bet vis vien niekada – iki galo.

Vadinas neverta tikėti

Savimi arba Dievą.

...Vadinas tepasilieka

Iliuzija ir kelionė.

Ir žemėje bus dar žaros,

Ir žemėje blės dar aušros.

Patręšime ją kareiviais.

Papuošime ją poetais.

 

1958

Iš rusų kalbos vertė Sergejus Kanovičius

 

Sausio 28 d. minime 25-ąsias Josifo Brodskio mirties metines. Mirė 1996-ųjų sausio 28-osios naktį.

 

 

J. Brodskij „Piligrimai“