Marcelijus MARTINAITIS. „naktį...“

naktį
iš širdies

išvarytos baisybės
mane apstoja
įkaitintu virbalu
perveria galvą
naktį šaukiuosi
pagalbos: baisybės
sugniaužia: neleidžia
pabusti: užpila
balsą karštu
stiklu: spjaudau
sulydytais
žodžiais

naktį šaukiuosi
pagalbos: bijau
kad negyvo tamsoj
nemuštų: bijau
kad negyvo sargyba
nevilktų žeme
sulipusių bijau
plaukų: dulkių
ant veido: bijau
nejaučiant negyvam
padarytų žaizdų
kišenių apžiūrėjimo
tikrinimo negyvam
dokumentų: marškinių
prasegimo: nesipriešinant
paėmimo tylint
už kojų ir už galvos
dviese: bijau
metimo žemyn
nieko
nejaučiant

Martinaitis M. GAILILE RASO. – Vilnius: Vaga, 1990.

2013 05 08. G. N. ir R. S. nuotraukos