Tadeusz Różewicz. „Broviausi per tą sapną...“

* * *

Broviausi per tą sapną
sunkiai
į nubudimą
šiltais ašarų žodžių
upeliais
ėjo pas mane motina

Nebijok žemėj esi sakiau
niekas tavęs jau nenuskriaus nesužeis nepalies

motina su ta baime
glaudėsi prie manęs

nebijok žemėj esi
many esi niekas tavęs nepalies
nesužeis nepažemins

broviausi per tą sapną sunkiai
priešais mane stovėjo Šešėlis

 

Iš lenkų kalbos vertė Rimvydas Strielkūnas

 

Dovilė Dagienė-DoDA. Irenos Saulutės Valaitytės-Špakauskienės rankose – mamos portretas