Fotoreportažas iš galerijoje „Meno Niša“ (Vilnius) iki balandžio 30 d. veiksiančios Audros Vau fotografijų, skulptūrų, šviesos instaliacijos ir video darbų parodos „Niekur“. Vyto Nomado nuotraukos.
Tarpdisciplininio meno kūrėja Audra Vau savo karjerą pradėjo kaip fotografė, 2000 metais įsiliejo į šiuolaikinio meno pasaulį kaip fotografijos ir video meno kūrėja. Menininkė kuria ir dirba ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, yra kino prodiuserė, meno direktorė ir aktorė, viena iš kino festivalio „She Lives“ įkūrėjų Londone.
A. Vau yra surengusi parodas prestižinėse meno galerijose, tokiose kaip Christine König, Max Lust (Austrija), 2015 m. jos kūryba pristatyta „Lewben art Foundation“ kuruotoje grupinėje parodoje Venecijos bienalės metu. Lietuvoje jos kūryba rodyta Šiuolaikinio meno centre, Jono Meko vizualiųjų menų centre. Pastaraisiais metais A. Vau darbai rodyti tik fragmentiškai grupinėse parodose, video instaliacijos pristatytos ir meno mugėse „ArtVilnius“ bei „ArtVerona“ (Italija).
Kaip teigė galerijos „Meno Niša“ kuratorė Sonata Baliuckaitė, A. Vau parodą „Niekur“ planuota atidaryti dar praėjusiais metais, tačiau dėl pandemijos teko nukelti. Ir nors nuo pat pradžios parodos koncepcija buvo aiški, bet pats turinys nuolat kito menininkei reaguojant į aplinkos kismus, bandant ir atrandant naujas technikas.
„Audra Vau labai empatiškai ir jautriai reflektuoja aplinką, jos kūryboje gausu žmonių emocijų, santykių, minimalistiškų, atmosferiškų kūrinių. Ir nors daugeliui ji labiau žinoma kaip fotografė, jos video kūryba, instaliaciniai objektai yra ne mažiau aktualūs”, – pasakojo parodos kuratorė Sonata Baliuckaitė, pridurdama, kad neseniai Audra pristatė ir video portretus apie „Meno Niša“ menininkus.
Trečiojoje personalinėje parodoje „Niekur“ A. Vau pristatys fotografijas, skulptūras, šviesos instaliaciją ir video darbus. Kaip teigia pati menininkė, parodos pavadinimas „Niekur” yra apie jausmą, kuomet kažkas išeina ir daugiau nebėra niekur. „Laikmetis, kaip pvz., sovietmetis, kuomet gimiau, tos šalies nebėra; išeina žmogus – ir jo jau niekur nėra; pasaulis ir žmonės, kokie jie buvo iki pandemijos, taip kaip buvo, niekada nebebus…”, – teigia A. Vau, pabrėždama, kad parodoje ji kalba ne apie negatyvą ar praradimą, o apie jausmų, pojūčių poeziją, lyg ir nesvarumo būseną, kai esi tik pats su savimi.