vartai, kurie atsidaro plačiau negu akys aprėpia,
vartai, sujungiantys pragarmes, stabdantys lietų ir vėją,
vartai, kuriems nepaklusti, reiškia pakeisti likimą,
vartai, kurie neužmiega, neleidžia prabusti, ugnį prispaudę narina
 
vartai, uždarantys debesis, kraują sustabdantys vartai,
vartai, kurie prasivėrę atima saulę, vos kylančią, mėnesį, sniegą,
vartai, kurie nepaklūsta metų laikams, horizontai
jų  bijo, vartai – tai ką tik pražydę devynios žarijų lelijos
 
vartai nematomi, aštresni už švytintį, ką tik galąstą kirvį,
kurie ima ir kerta ir gali netyčia apvilti:
bandai ožkų atverti žydinčią, baltą pievelę,
kur dobiliukų galvelės aukštesnės nei piemenys želia
 
vartai, kurie sutverti iš balto, raudono, iš nieko
gali bet ką paverst į ištirpstantį, verdantį sniegą,
gali pakelti audras ir įkvėpti mamutui šešėlio gyvybę,
gali tamsas uždaryti į narvą ar priversti pamilti Aušrinę
 
vartai, kurie nepaleidžia, leidžia gyventi, įleidžia,
vartai, kurie greitesni ir už obelį kertantį žaibą,
ir už tą uolą, kuri pasilieka, kai nieko nelieka –
vandenų gelmėse atsidaro ir po žeme užrakinti išlieka