Spalio 9 d.

Studentas Johnas Dingley’us ištaisė mano pranešimo stilių.

 

Spalio 10 d.

New Havene. Tik atvykęs, jau gaunu skaityti savo tekstą. Nemažai pažįstamų, tarp jų Štromas, su kuriuo apsistojame pas Vaišnius.

 

Spalio 11 d.

Įdomus pašnekesys su juristu Šlepentochu apie politinę sąmonę Lietuvoje: jis išbaigtai ir logiškai nusakė kolaborantų poziciją. „Это мне изложил литовец – доктор экономических наук; причем я даже не мог сказать ему – ах ты сука, да как ты смеешь; напротив, мне стало интересно.“¹

 

Spalio 12 d.

Sesija, skirta Vilniaus universitetui. Vykusiai pirmininkavo Milašius, labai nacionalistiškai šnekėjo kažkoks baltarusis. Vakare – pas Vaišnius: Aušra Jurašienė skundėsi, jog emigracija „priimanti Lietuvos žaidimo taisykles“, atseit, atstumianti ją su Jonu [Jurašu]. (...). Aušra [Jurašienė] rimtai pasakojo, kad jiems žiūrint televizijos filmą apie bulgaro Markovo (iš BBC) nužudymą, kažkas paskambinęs telefonu ir nusikvatojęs į ragelį. Manau, jeigu ir buvo, tai buvo „practical joke“², su KGB neturįs nieko bendro.

 

Spalio 13 d.

Klepikovos³ „pranešimas“ apie disento krachą. Žinoma, visi ją neparlamentiškai užsipuolė; vienintelis Štromas išlaikė akademinį lygmenį. Toji Klepikova, kurią matau pirmą sykį, –­ maždaug „Mcensko apskrities ledi Makbet“: turi kažkokios charakterio stiprybės, nors aiškiai tamsus asmuo. Dauguma ją laiko tiesiog agente. Štromas: „Я бы сказал, что она действительно так думает, eсли бы не одно обстоятельство: желание во что бы то ни стало очернить Сахарова. Это уже подозрительно.“⁴ Vykstu į New Yorką. Čia kompozitorius Feliksas Bajoras iš Lietuvos (...).

 

Spalio 14 d.

Bajoras, gavęs pasiskaityti apie KGB, sukūrė ištisą to reiškinio visagalybės teoriją: net ir Amerika esanti valdoma „KGB mafijos“. Ilgai man aiškino, kad galiu būti nužudytas etc. (...)

 

Spalio 15 d.

Ilgas pašnekesys su Brodskiu, kuris mane nuvežė ir į aerodromą.

„Я сильно разочарован папой римс­ким. Он говорит как обычный западный либерал, вместо того чтобы заявить: человечество не исполняет своего предназначения.“⁵ Dėl įžangos Cvetajevos prozai. Pasakiau, kad iš viso nelabai mėgstu jos prozą. „А кто же лучше?“ – „Ну, хоть Набоков.“ –­ „Томас, я впервые в жизни слышу от тебя лажу. Набоков – он вроде Наймана: пишет и одновременно смотрится в зеркальце. Платонов –­ другое дело.“⁶ „Ко мне подошел тип и сказал, что любит мои стихи и т.д. Оказалось – Мэлор Стуруа, корреспондент Известий. Говорит: зря вы залупались, писателю не надо залупаться, Солженицын тоже зря это делал, надо ждать, пока откроется окно, и тому подобное. Я говорю: а вам не кажется, что оскорбительно лезть в окно, когда рядом дверь?“⁷

Beje, Godunovui⁸ padėjo pabėgti ne kas kitas, o Josifas. „Я дня четыре прождал в аэропорту Кеннеди, пытаясь вытащить его жену.“⁹

Valgėme kiniškame restorane: užsimezgė šneka su padavėju. „Я страшно люблю китайскую культуру – Пу Сун-лина, скажем.“¹⁰ Padavėjas paklausė, ar Rusijoje gali būti pakitimų: Josifas atsakė, kad negali – žmonės ten visiškai patenkinti gyvenimu, nes pripratę prie katastrofiškos situacijos, o dabar ji pamažu gerėja ir gali tik gerėti.

Jaučiasi ir laikosi Josifas nekaip. Kelinta diena nesiskutęs. „Я бреюсь только в те дни, когда читаю лекции.“¹¹

 

Spalio 16 d.

Los Angeles. Perskaičiau Brodskio „Ketvirtąją eklogą“ ir šnekėjau telefonu su juo apie tai. Rodos, būsiu radęs žodžius savo įspūdžiui: „Столько точнейших попаданий, что мишени не остается.“ Gal jam tai ir nesmagu girdėti. „У меня сейчас задача: полностью отделаться от априорных интонаций. Белое на белом. И когда вспоминаешь какую-нибудь скамейку в Ленинграде, то хочется втиснуть в стихи все, что ее окружает.“¹²

„Пророчество Вергилия – не столь­ко о Христе, сколько о буквах. Это важнее. У меня о буквах.“¹³

Labai gyrė Reiną ir jo eiles „Metropolyje“.

 

Spalio 17 d.

Helsinkiečiai vėl negavo Nobelio; truputį nesmagu, nors motinos Terezos premija daugiau, negu užtarnauta.

 

Spalio 18 d.

Ernsto Neizvestno¹⁴ bon mot¹⁵ apie dviejų čiuožėjų pabėgimą: „На народ это произведет такое впечатление, как если бы сбежали Рабочий и колхозница Мухиной.“¹⁶

 

Spalio 19 d.

Galimas daiktas, miršta Brežnevas. Nelabai jo gaila. Ryt vykstu į Kanadą, susitiksiu Liudą Aleksejevą ir kitus – gal net išgersime ta proga.

 

Spalio 20 d.

Skridimas į Kanadą. Turėjau pašnekesį su lietuviais Hamiltone, kur ir nak­voju.

 

Spalio 21 d.

Bobų vasara Ontario pakrantėje, lyg apie Salaką ar Drukšius. Trumpai stabtelėju Toronte: erdvus miestas, gana įspūdingas centras su „auksiniu dangoraižiu“. Vėl pašnekesys su lietuviais. Tarp jų Povilas Štuopis, mamos jaunystės draugas. Vakare patenku į Ottawą: ryt bus susitikimas su Kanados valdžia. Grigorenko¹⁷ tam susitikimui parengė baisiai karingą ir nevykusį „statementą“. Su Liuda [Aleksejeva] ir Piotru Vinsu per naktį jį redaguojame.

 

Spalio 22 d.

Matėme Florą McDonald – Kanados užsienio reikalų ministrę. Spaudos konferencija, pokalbis su NATO šalių parlamentarais. Generolą Grigorenko vis reikia stabdyti, nes jis reikalauja kone atominio puolimo. Tarybinė formacija, kad ją šimts! Susipažinau, beje, su Herbertu Hupka¹⁸, aukštu, žilu ir labai „blagoobraznu“¹⁹. Bet malonesnės dvi pažintys su tikrai neeiliniais žmonėmis – Aiše Seitmuratova ir ypač Piot­ru Vinsu²⁰.

 

Spalio 23 d.

Grįžau namo. „Draugas“ praneša apie įdomų dalyką – spaudos konferenciją Lietuvoje, Ragaišienės namuose. Pirmuoju smuiku grojo bene Terleckas. Helsinkiečių pavyzdys tebeveikia.

Iš tos konferencijos Fisheris bus paskelbęs „L.[os] A.[ngeles] Times“ įdomių žinių apie Lietuvą.

 

Spalio 24 d.

Vakarieniauju su Birnbaumais. Anot jų, Bojtaras²¹ ką tik išvykęs iš Budapešto Lietuvon su penkiais mano knygos egzemplioriais (Birnbaumienė jį matė prieš savaitę).

 

Spalio 25 d.

Milašius atsiuntė „Ogród nauk“²². Gera knyga, tik kam jam tas manicheizmas? Kad blogis galingas, žino ir krikščionybė; bet žino ir jo galios ribas, ko apie manicheizmą nepasakysi.

 

Spalio 26 d.

Kalbėjau Los Angeles lietuviškam radijui ir prisiklausiau to radijo bendradarbės (...) privačių antisemitinių svaičiojimų. Deja, labai sunku rasti lietuvį ne antisemitą. (...).

 

Spalio 27 d.

Naujas „Akiračių“ numeris su išpuoliais prieš Ginzburgą. Labai geras Rastenio straipsnis.

Rastenis – neabejotinai lietuvių žurnalistas Nr. 1, gal per visą Lietuvos istoriją. Būtinai turėtų išleisti knygą.

 

Spalio 28 d.

Rašau Bradūnui žinutes apie savo verstus poetus. Įkyrus darbas.

 

Spalio 29 d.

Išsiunčiau Kavoliui naujų eilėraščių.

 

Spalio 30 d.

Atidžiai skaitau Bachtino „Dosto­jevskį“.

 

Spalio 31 d.

Sveikatos tikrinimo diena. Nuotaika nelabai jauki, nors gal rimtų bėdų ir nėra.

 

Bus daugiau

 

¹ Rus. „Tai man išdėstė lietuvis – ekonomikos mokslų daktaras; beje, net negalėjau jam pasakyti – ak tu, rupūže, kaip drįsti; priešingai, man pasidarė įdomu.“
² Angl. Pokštas.
³ Jelena Klepikova (g. 1942) – rusų literatė emigrantė.
⁴ Rus. „Pasakyčiau, kad ji tikrai taip galvoja, jei ne viena aplinkybė: noras žūtbūt apjuodinti Sacharovą. Tai jau įtartina.“
⁵ Rus. „Aš labai nusivyliau popiežium. Jis kalba kaip paprastas Vakarų liberalas, o turėtų pareikšti: žmonija nevykdo savo paskirties.“
⁶ Rus. „O kas gi geresnis?“ – „Na, tarkime, Nabokovas.“ – „Tomai, aš pirmąsyk gyvenime girdžiu iš tavęs niekus. Nabokovas – jis kaip Naimanas: rašo ir drauge žiūri į veidrodėlį. Platonovas – kas kita.“
⁷ Rus. „Prie manęs priėjo tipelis ir pasakė, kad mėgsta mano eiles ir t. t. Pasirodė – Meloras Sturua, „Izvestijų“ korespondentas. Sako: be reikalo jūs šiaušėtės, rašytojui nereikia šiauštis, Solženicynas irgi be reikalo tai darė, pridera laukti, kol atsidarys langas, ir panašiai. Aš sakau: o jums neatrodo, kad žeminantis daiktas lįsti pro langą, kai greta durys?“
⁸ Aleksandras Godunovas (1949–1995) – rusų šokėjas, 1979 m. pabėgęs į Vakarus.
⁹ Rus. „Aš kokias keturias dienas išlaukiau Kenedžio aerouoste, bandydamas ištraukti jo žmoną.“
¹⁰ Rus. „Aš baisiai mėgstu kinų kultūrą – Pu Sun-liną [XVIII a. autorių], tarkime.“
¹¹ Rus. „Aš skutuosi tik tomis dienomis, kai skaitau paskaitas.“
¹² Rus. „Tiek tiksliausių pataikymų, kad taikinio nebelieka.“ – „Dabar mano užduotis tokia: visiškai atmesti apriorines intonacijas. Balta baltame fone. Ir kai prisimeni kokį suoliuką Leningrade, norisi įgrūsti į eiles visa, kas yra aplink jį.“
¹³ Rus. „Vergilijaus pranašystė – ne tiek apie Kristų, kiek apie raides. Tai svarbiau. Mano – apie raides.“
¹⁴ Ernstas Neizvestnas (1925–2016) – rusų skulptorius emigrantas.
¹⁵ Pranc. Sąmojis.
¹⁶ Rus. „Žmonėms tai padarys tokį įspūdį, lyg būtų pabėgę Muchinos [socrealistinės skulptorės] „Darbininkas ir kolūkietė“.“
¹⁷ Petro Grigorenko (1907–1987) – generolas, ukrainiečių disidentas.
¹⁸ Herbertas Hupka (1915–2006) – vokiečių politikas.
¹⁹ Rus. Padoriai atrodančiu.
²⁰ Aišė Seitmuratova – Krymo totorių veikėja; Piotras Vinsas – rusų baptistų veikėjas.
²¹ Bojtaras Endre (gim. 1940) – vengrų filologas, lituanistas.
²² Lenk. „Mokslų sodas“.