Laura Grybkauskaitė. Jaunųjų grafikų proveržis „Ketvirtadienio peržiūros“ projekte

„Ketvirtadienio peržiūra“ – tai šiuolaikinio meno galerijos „Vartai“ projektas, kurio metu pristatoma jaunosios ir viduriniosios kartos menininkų kūryba. Šiuo projektu siekiama atrasti naujus vardus ir išsamiau pristatyti jau pastebėtus, supažindinti visuomenę su žinomų menininkų naujausiais darbais ir skatinti šiuolaikinio meno rinkos plėtrą Lietuvoje.  
Jau beveik metus vykstantį projektą vertinu iš trijų skirtingų pozicijų: menininkės, kuratorės, lankytojos. Kaip menininkė džiaugiuosi galėdama naudotis galerijos ekspozicine erdve, suteikiama technine pagalba, galimybe užsidirbti iš parduodamų kūrinių. Dalyvaudama projekte kaip kuratorė labai praplėčiau savo ryšius, įgijau nemažai naujos patirties, artimiau susipažinau su galerijos veikla. Tačiau, ko gero, objektyviausia yra lankytojo pozicija, kai pastebimi vis labiau ryškėjantys „Ketvirtadienio peržiūrų“ pliusai ir minusai.
Prieš įvardydama šį rašinėlį, prisiminiau ir dar kartą peržvelgiau menotyrininkės Onos Gaidamavičiūtės straipsnį „Atsinaujinimo link: jaunųjų proveržis parodoje „Estampas 2009“ („Literatūra ir menas“, Nr. 3278, 2010) ir jos kolegės, Monikos Krikštopaitytės, straipsnį „Pėdsekio hipotezės“  („7 meno dienos“, Nr. 998, 2011). Abu tekstai apžvelgia kasmetinę estampo parodą Vilniaus grafikos meno centre. Ona aprašo parodą, vykusią 2010 metais, o Monika – 2011 metais, kitaip tariant, paskutiniąją. Tiek viename, tiek kitame straipsnyje išdėstytas mintis apibendrinčiau Monikos Krikštopaitytės sakiniu: „Ši paroda anksčiau ir dabar buvo aktualiausia kaip naujų jaunų grafikų pasirodymo vieta.“ Dėl tam tikrų povandeninių srovių atsisakius organizuoti kasmetinę estampo parodą, jaunieji grafikai liko už borto. Lengviau buvo tiems, kurie spėjo prisistatyti anksčiau vykusiose grafikos meno parodose. Mano manymu, puikus pavyzdys, iliustruojantis šią situaciją, yra 2011-aisiais Šiuolaikinio meno centre vykęs Lietuvos grafikos tendencijoms  apžvelgti skirtas projektas „Grafikos kontekstai. Deklaracija“. Beveik visi jame dalyvavę jaunosios kartos grafikai yra atėję iš tų pačių, jau minėtųjų estampo paro­dų. Vilniaus grafikos meno centras ir jo organizuojamos kasmetinės estampo paro­dos kurį laiką veikė kaip naujų grafikos talentų kalvė. Šiuo metu panašų vaidmenį atlieka „Vartų“ galerijos iniciatyva pradėtos rengti „Ketvirtadienio peržiūros“, tapusios savotišku plūduru jauniesiems, ypač šiemet bakalauro studijas baigusiems ar vis dar besimokantiems Vilniaus dailės akademijoje, grafikams.
2011 metų lapkričio 17 dieną įvyko pirmoji „Ketvirtadienio peržiūra“, kurioje buvo pristatyti jaunos, perspektyvios grafikės Elenos Grudzinskaitės (g. 1987) darbai iš estampų ciklo „Asociacijos“ (2010) ir „Privatumas. Stadijos“ (2011). Pasak peržiūrą kuravusios menotyrininkės Eglės Juocevičiūtės, šios grafikės darbai šiuolaikinio žiūrovo žvilgsnį pritraukia savo įtaigumu. Autorė apibūdinama kaip menininkė, nagrinėjanti abstrakčių sąvokų suvokimo ribas, tirianti, kaip vaizdai pridengia šių sąvokų suvokimą.
Kitose „Ketvirtadienio peržiūrose“ buvo galima susipažinti ir su meistriškai ksilografijos technika dirbančios Lauros Selmistraitytės (g. 1987) darbais, ir pripažinimo spėjusio sulaukti Tado Gindrėno (g. 1979) gatvės meno elementų gausa išsiskiriančiais linoraižiniais. Kūryboje itin sėkmingais pastaraisiais metais galinti pasigirti Joana Kairienė (g. 1987) galerijos lankytojus stebino detektyvinę atmosferą kuriančiais medžio raižiniais iš naujausio darbų ciklo „Vėl“ (2012). Šių metų Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros absolventės Aistė Papartytė (g. 1988), Ana Pavlova (g. 1989), Gabija Vidrinskaitė (g. 1989) išsiskiria techniniu novatoriškumu. Aistės estampai iš ciklo „Kūno kultūra“ (2012) ekspozicijoje akį traukė lengvabūdiškumu, komišku iliustratyvumu ir puikiai atlikta šilkografijos technika. Anos grafikos darbų serija „кто во что, что во кто“ (2012) patraukli ne tiek savo vizualumu, kiek, sakyčiau, mistine sukūrimo istorija. Nors Gabijos ir jos bendrakursės Jūros Bardauskaitės (g. 1989) darbų peržiūros dar tik bus pristatomos šių metų lapkričio mėnesį, abi grafikės renkasi panašų kūrybos metodą: pasirenkamos tradicinės grafikos technikos ir netradicinis, konceptualus jų panaudojimas.
„Ketvirtadienio peržiūros“ projekte pristatoma menininkų kūryba skiriasi savo raiška, aprėpia įvairias sritis (tapybą, grafiką, fotografiją, instaliaciją ir kt.). Įvardydama jaunųjų grafikų dalyvavimą šiame projekte proveržiu, norėjau pasidžiaugti, kad kuriantys menininkai čia atrado naują terpę reikštis. Kiek jie yra įdomūs ir išsiskiriantys peržiūrų ar apskritai šiuolaikinio meno kontekste, tai jau kita kalba. Šiame projekte pristatoma naujų ar jau pastebėtų grafikų kūryba tam tikrais aspektais formuoja vietinio grafikos meno įvaizdį. Viliuosi, jog tuo pasinaudojo ar dar pasinaudos kitų metų pradžioje vyksiančios atrankinės parodos-konkurso „Grafika nuo piešinio iki šešėlio“ organizatoriai.
Šių metų lapkričio 2–7 dienomis „Vartų“ galerijoje bus pristatoma grafikės Lauros Grybkauskaitės instaliacija „kafkiškas PROCESAS“.

Lauros Grybkauskaitės instaliacijos „kafkiškas PROCESAS“ fragmentas – 4 viršelyje.

Draugai