Rolandas Rastauskas. Sūris šaldytuve

Iš ciklo „Atminties stalčiai“

 

 

Autoriaus nuotraukaAutoriaus nuotrauka

 

Draugystės prigimtis – tuo niekada neabejojau – mažai skiriasi nuo meilės: tas pats erotizmo geluonėlis dar švelnioje vaikystėje, metams bėgant vos ne šeiminiai klasiokų ar kursiokų saitai, dar daugybė vos įžiūrimų dedamųjų. Kai pasaulis ima skilti į vyrų ir moterų, pirmąjį sutvirtina bendri ritualai (medžioklė ir žūklė) ir interesai (partija ir frakcija), antrąjį – vaikų ligos ar Juozuko suknelės kirpimas. Akyse atsiradę luominiai skirtumai tuos dažniausiai vis dėlto mistinio prieraišumo mazgelius atnarplioja – taip milijonieriaus sūnus iš Erudito licėjaus (pavadinimą vartoju simboliškai) su „Sodros“ klientų vaikais draugauja jau tik kino ekrane ar komiksų puslapiuose. „Vaikų vedybos – tai kapitalų vedybos“, – kartą man aiškino viena mįslinga ponia. 

Bet grįžkime prie draugystės, kuri, kaip minėta, gimsta vos ne iš kiemo dulkių ir baigiasi... Aha, o kur ir kaip baigiasi? Štai klausimas koksai. Vienas mano pažįstamas papasakojo apie liūdną ir sykiu komišką atvejį, kai du, regis, neperskiriamus draugus išskyrė... sūris šaldytuve. Taip, jūs gerai išgirdote – pelėsinis sūris šaldytuve! X vasarą buvo trumpam apsistojęs Y paliktame bute, tarkime, Mechelene. Skrydžio namolei išvakarėse X padaugino grapos, rytą vėlavo į lėktuvą, tad butą paliko nesutvarkytą, nors dar spėjo išnešti šiukšles ir išjungtą šaldytuvą palikti praviromis, kaip ir pageidavo šeimininkas, durimis. Tos durys jį ir pražudė – sugrįžėliai rado klaikiai prasmirdusį butą. Negana to, įtūžęs Y (gyvenime plikagalvis) vonios kambaryje keliaklupsčias ant kilimėlio aptiko neaiškios kilmės plaukų ir dėmių – tai buvo paskutinis lašas draugystės taurėje.

Vėliau jie, žinoma, bandė viską nuleisti juokais, bet gaižus mirusios draugystės aidas aidužis dilgčiojo iš perdėm mandagių elektroninių laiškų ir vis retesnių telefoninių pašnekesių. Kartą, sveikindamas X su Naujaisiais, Y lyg tarp kitko užsiminė: „Žinai, seni, tie plaukai ir tos spermos dėmės tikrai buvo ne tavo. Gali būt ramus!“ – „Darei DNR?“ – norėjo atsakyti X, bet susilaikė.