2003 m. liepos 26 d. Vilniuje muzikantas Betrand’as Cantat sumušė savo draugę aktorę Marie Trintignant, kuri dėl patirtos galvos traumos po kelių dienų mirė. Įvykis garsiai nuskambėjo visame pasaulyje, o dramaturgė Anka Herbut, remdamasi šia tragedija, liūdno likimo fotografo Vito Luckaus gyvenimu ir kūryba bei Prospero Mérimée apysaka „Lokys“, parašė scenos kūrinį, nagrinėjantį žmogišką ir žvėrišką prigimtis. 2017 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre režisieriaus Łukaszo Twarkowskio pastatytas spektaklis pelnė 4 „Auksinius scenos kryžius“. 

Spausdiname kelias „Lokio“ scenas, susijusias su Vilniuje prieš 20 metų įvykusia istorija.

 

Marie Trintignant. Kadras iš filmo „Série Noire“

 

 

5. „Domina Plaza“. Įvykio vietos apžiūra. 1 variantas

Tipinis viešbutis. Bejausmis ir funkcionalus. Be žavesio ir tapatybės. Šiek tiek tuščia. Aseptinis baltų sienų komfortas. Seniai tvarkyta. Marie ir Cantat apsvaigę nuo kvaišalų ir vienas nuo kito.

 

POLICININKAS. Nė viena Cantat kaltę įrodanti versija nėra pakankamai įtikinama. Paprastai tikroji tiesa yra kur kas sudėtingesnė. Kad ją atskleistume, turime nepaprastai smulk­meniškai išnagrinėti Lietuvos ir Paryžiaus kriminalinės policijos tyrimų rezultatus ir atkurti, kas iš tikrųjų įvyko. Viską išsiaiškinsime tik rekonstravę įvykių seką.

MARIE. Ji išsekinta dviejų mėnesių sunkaus darbo filmavimo aikštelėje. Abu grįžta į numerį. Ji eina maždaug metras priešais jį – tyli.

CANTAT. Jis tą rytą išgėrė du puodelius kavos ir pusę stiklinės apelsinų sulčių. Nieko nevalgė.

MARIE. Atsiremia į sieną. Ieško raktų. Tai trunka akimirką. Trunka šiek tiek ilgiau nei akimirką.

 

EKRANAS

2003 m. liepos 26 d. saulė tekėjo 4:46, leidosi 20:38. Visi klausosi Beyoncé dainos „Crazy in Love“ iš albumo „Dangerously in Love“, įrašyto kartu su reperiu, asmeniniame gyvenime – draugu, Jay-Z. „Crazy in Love“ yra dažniausiai transliuojamų sezono hitų sąraše.

 

CANTAT. Praeina pro ją, žiūri vienas į kitą, išsitraukia raktą ir atrakina duris, nelaukdamas jos, eina vidun. (Nuo nugaros nusiima ortopedinį diržą.)

MARIE. Įeina paskui jį ir pasuka į vonią. Duris palieka praviras.

POLICININKAS. Matyt, jam nuo jo velniškai skauda, dėl to jis irzlus.

CANTAT. Deda diską į gulintį prie televizoriaus grotuvėlį ir paspaudžia play.

MARIE. Pradeda valytis makiažą. Priešais ją stovi stiklinė vandens. Šalia padėtas vidutinio dydžio žydras mobilus telefonas.

CANTAT. Tai jos telefonas. Pila vyną į dvi taures. Stato jas ant stalo.

MARIE. Gauna žinutę.

CANTAT. Nervingai užsirūko ir sėdasi ant lovos.

MARIE. Valydamasi atrašo.

CANTAT. Rūko.

POLICININKAS. Į vonią įeini kažkur po dešimties minučių, bet tiek nelauksim – įeini dabar.

MARIE. Kada gi ši diena pagaliau baigsis?

CANTAT. Ką sakai?

MARIE. Nieko. Turbūt tai viskas, ką turiu pasakyti.

CANTAT. Visą vakarą nieko nekalbi, o jeigu ką pasakai, tai viską arba nieko. Kas baigsis? Kas čia per pabaiga?

MARIE. Neatsako.

CANTAT. Kodėl nežiūri į mane, kai su tavim kalbu? Kodėl į mane nežiūri? Žiūrėk į mane. Nagi, pažiūrėk į mane. Kas baigsis?

MARIE. Nėra oro.

CANTAT. Atsidaryk langą. Išjungei kondiškę, juk sakiau neišjungti.

MARIE. Pats išjungei – išėjai vėliau už mane. Atnešk ko nors gerti. Užsimerkia, atlošia galvą. Kvėpuoja giliai.

CANTAT. Sakiau tau, kad išeidama paliktum kondiškę. Turėjai palikti įjungtą.

MARIE. Betgi aš išėjau anksčiau už tave. Ko kabinėjiesi?

CANTAT. Dėl mūsų. Padėk mums truputį.

POLICININKAS. Stop. Jis to nebūtų pasakęs. Netikiu, kad galėjo būti toks atsakymas. Kažkoks šabloniškas, netinkamas. Pats to negirdi?

CANTAT. Girdžiu.

POLICININKAS. Girdime, kad tai netiesa, o reikia rasti tiesą. Ar bent jau kažką panašaus. Melas šlykštu. Iš naujo. Dar kartą. 

MARIE. Užmerkia akis, atlošia galvą, kvėpuoja giliai. Man tvanku, atnešk ko nors gerti.

CANTAT. Išeina. Grįžta su taure vyno, kurio prieš tai įpylė.

MARIE. Gauna žinutę.

CANTAT. Žiūri į žydrą telefoną. Klausia jos, kodėl žmonės klausosi muzikos užsimerkę.

MARIE. Nes nori nuslėpti, ką jaučia, kai klauso.

CANTAT. Kad įsivaizduotų kažką kita nei tai, kas yra.

POLICININKAS. Iš naujo. Dar kartą: Marie gauna žinutę.

CANTAT. Nuo ko?

MARIE. Man.

CANTAT. Turėjai jam neskambinti ir nerašyti. Turėjai su juo nesikalbėti.

MARIE. Su kuo?

CANTAT. Ką dar su juo darai?

MARIE. Tu nesveikas.

CANTAT. Ką su juo darai?

MARIE. Neatsako.

CANTAT. Parodyk telefoną.

MARIE. Jei tau kas nors nepatinka, grįžk pas žmoną.

 

EKRANAS

2010 m. sausio 10 d. Krisztina Rády – vertėja ir literatūrologė, Betrand’o Cantat žmona – nusižudė jų name Bordo. Cantat miegojo gretimame kambaryje. Žiniasklaida spekuliavo, kad savižudybės priežastis – psichinis ir (ar) fizinis Cantat smurtas prieš Rády. Dauguma skaitytojų nepatikės tuo, kad Rády mokėjo net aštuonias kalbas.

 

CANTAT. Dulkiniesi su juo?

MARIE. Jau nebenoriu dulkintis nei su tavim, nei su juo.

CANTAT. Užsikimšk.

MARIE. Tai jau girdėjau.

POLICININKAS. Stumi jį – jis trenkiasi nugara į durų staktą. Atsargiai.

CANTAT. Iš skausmo susmunku. Minutėlę nejudu.

 

VAIZDAS. JUODOJI SKYLĖ

 

Tamsu. Šviesa gęsta. Kolapsaras. Lieka didelis ekranas, jame mirusi Julka kambaryje, kuriame dabar yra Marie ir Cantat.

 

„Domina Plaza“. Įvykio vietos apžiūra. 1 variantas. Tęsinys

5 scenoje kažkas įvyksta, bet tai jau nebus pakartota, taigi nežinia kas. Marie guli ant kilimo. Cantat sėdi ant lovos.

 

POLICININKAS. Ant sienos ir durų staktos aptikti kraujo pėdsakai. Yra. Ant aukos kūno rasta 19 smurto žymių. Septynios atsirado nuo smūgių į galvą, kurie ir sukėlė smegenų mirtį. Likusios 12 žymių – kraujosruvos ir mėlynės – atsirado pernešant kūną iš vonios į svetainę.

CANTAT. Žvelgia į ateitį. Suvokia, kad šioje konkrečioje situa­cijoje ateitis yra praeitis. Verkia.

MARIE. Neverkia.

POLICININKAS. Kraujo pėdsakai ant čiužinio. Yra. Vaistų pakuotės. „Maalox“, „Rhinofébral“, „Sinuspax“, „Acicoven“ 200 mg, „Cerebrex“, „Ceradistone 200“… 

MARIE. Jeigu būtų norėjęs nusižudyti, galėjo atsidaryti langą ir iššokti. 

CANTAT. Dar galėjo išgerti krūvą vaistų – būtent taip ir padarė.

POLICININKAS. Tie vaistai virškinimui ir nuo karščiavimo.

CANTAT. Užtat kokia dozė. Be to, norėjo persirėžti venas – ant vonios gulėjo skutimosi peiliukai, bet jis per greitai neteko sąmonės.

MARIE. Vienos problemos. Jau galiu atsistoti?

CANTAT. Nežinau.

MARIE. Ar galiu?

POLICININKAS. Ne. Dar gulėk.

CANTAT. Man skauda ranką.

MARIE. Kurią?

CANTAT. Neprisimenu.

MARIE. Tikriausiai stipriai man užvažiavo, jei jau jam skauda.

POLICININKAS. Tu atsiguli. O tu sėdi ant lovos. Susikaupkite. 

CANTAT. Aš miegamajame. Sėdžiu ant lovos ir užsidengiu veidą rankomis. Galbūt verkiu. Grįžtu į svetainę. Matau, kad Marie guli ant kilimo, galva ant grindų prie radiatoriaus ir...

POLICININKAS. Stop. Klaida. Paskutinė įvykio vietos apžiūra ir teismo medicinos ekspertizė šią versiją atmetė. Grįžti į fotelį, o tu – ant lovos. Padėk jai.

CANTAT. Einu į vonią, šaltu vandeniu sušlapinu rankšluostį ir dedu prie veido.

MARIE. Tu nesveikas – Benchetritas visiškai manęs nedomino. Paprasčiausiai jautei, kad netenki manęs. Lygiai taip pat galėjai turėti pretenzijų ir dėl mano mamos žinučių.

POLICININKAS. Gal ir turėjo. Prieš dvi skambini Samueliui Benchetritui. Buvusiam aukos vyrui.

CANTAT. Skambinu. „Marie miega savo kambaryje... susipykome... trenkiau jai...“ Marie miega savo kambaryje... susipykome... trenkiau jai...

POLICININKAS. „Pakviesk man ją prie telefono.“ Pakartoja: „Pakviesk man ją prie telefono.“

CANTAT. Ji miega.

MARIE. Nepatikrinai, ar kvėpuoju?

POLICININKAS. „Pakviesk man ją prie telefono.“

CANTAT. Ji miega.

POLICININKAS. Pakviesk man ją prie telefono.

CANTAT. Ji miega.

POLICININKAS. „Ir tada išgirdau, kaip su ja kalba. Išgirdau savo vardą, o paskui išgirdau jos kvėpavimą.“ Skambink jos broliui. Skambink jos broliui. Pažadėjo paskambinti. Padėkojau. Pasakiau: „Ačiū. Ačiū.“ Jis pasakė: „Ačiū.“

MARIE. Tik ketvirtą ryto paskambinai mano broliui. 

POLICININKAS. O tik po septynių valandų iškvietėte greitąją. Tik po septynių valandų.

MARIE. Dabar skambini.

POLICININKAS. Imk telefoną. Imk telefoną ir skambink.

MARIE. Paimk gi.

POLICININKAS. Skambink.

MARIE. Skambini!

 

7. Paskutinė „Colette“ scena

Scena: augalai, koridorius, didelis ekranas viršuje, o mažas kaip scenografijos fonas su kriokliu (pradedančiu kristi tik per paskutinį dublį).

 

EKRANAS

musique douce

 

MARIE. Neužsimerk.

KOLINKA. Tu tokia trapi...

MARIE. Tau tik taip atrodo...

KOLINKA. Kai pamačiau tave verkiančią, supratau, kad tave myliu... Ir dabar tu esi mano...

MARIE. Bertrand’ai, juk žinai, kad ši meilė neįmanoma.

KOLINKA. O tu? Kada tai supratai?

MARIE. Praėjusią vasarą... Tavo nedrąsa... Gėdijausi savo nepasotinamo moteriško alkio.

KOLINKA. Tą naktį nemiegojau.

MARIE. Aš irgi – kovojau su savim.

KOLINKA. Jau tavęs pasiilgau.

MARIE. Žinojome, kad vieną dieną...

NADINE (Marie). Stop. Nematau tikrų emocijų. O jeigu nematau emocijų, vadinasi, tų emocijų nėra. Turiu matyti, kas tau ant širdies. Ir tau. Kas tau rūpi. Ir tau. Turite labiau išnaudoti šią situaciją. Ir nesmagumą, kuris dabar jus apėmęs. Myli jį, bet žinai, kad visuomenei nepriimtina ši meilė, nes jis yra tavo vyro sūnus, jie abu yra tos visuomenės dalis. O tavy, Romanai, noriu pamatyti kokį nors nejaukumą, sumišusį su smalsumu. Supranti, kad turi išeiti. Pirmą kartą suvoki, kad taip bus geriau. Tau. Ir jam. Na, ir, žinoma, taip pat kažkur giliai viduje bijai, kad eilinį kartą kažkas tave paliks, taigi norėtum tai padaryti pirma. Tiek kartų buvai palikta ir išduota, kad dabar žinai, kada geriausia tai padaryti. Tu kontroliuoji savo skausmą. Išeini ir tuomet tai nėra...

MARIE. Skausmas, o...

NADINE. Savarankiškumas ir emancipacija. Išeini kaip kitos rūšies moteris. Colette sprendimas dabar tau galėtų būti apsisaugojimo gestas. 

MARIE. Colette visada kentėjo. Ir visada dėl vyrų. Emancipacija nereiškia, kad nebesikankini! Colette gi nebuvo mazochistė... nors... gal... 

 

EKRANAS

TV seriale „Colette“ Marie Trintignant sūnus Romanas Kolinka vaidina jauną Colette meilužį, vardu Betrand’as. Colette vaidina Marie Trintignant. Režisuoja Marie motina Nadine Trintignant. Marie draugas Betrand’as Cantat nuolat lankosi filmavimuose. Stebi iš tolo ir myli. Situacijos esmė: sutrikęs įsimylėjęs vyras viską metė, kad būtų Vilniuje su savo moterimi. Vilniuje – mažame mieste, kurį filmo kūrėjai pasirinko vien finansiniais sumetimais.

 

NADINE. Gerai, dar kartą. 

 

Ekrane pliauškė: Dvidešimt antra scena, septintas dublis.

 

NADINE. Veiksmas.

 

EKRANAS

musique douce

 

MARIE. Neužsimerk.

KOLINKA. Tu tokia trapi...

MARIE. Tau tik taip atrodo...

KOLINKA. Kai pamačiau tave verkiančią, supratau, kad tave myliu... ir dabar tu esi mano...

MARIE. Bertrand’ai, juk žinai, kad ši meilė neįmanoma... Bet Colette niekada nebuvo kažkieno. Gyveno vien sau. Nebūtų leidus jam su ja šitaip kalbėtis. Nepriklausė jam. Todėl jį ir palieka.

NADINE. Stop. Suvaidinkim tai, kaip turi būti. Tu esi Colette. Abu esate išskirtiniai. Bet čia tu nesutinki su šiais žodžiais, o ne ji. Juk tas Bertrand’as dar jaunas ir nekaltas. Sako, kad esi jo, nes jis tave myli. Colette neprotestuotų. 

MARIE. Aišku, bet man per sunku. Duok minutėlę.

NADINE. Pasakyk, kai būsi pasirengusi.

 

EKRANAS

silence

 

MARIE. Tęsiam.

NADINE. Turi į jį žiūrėti su geismu, ilgesiu, užuojauta. Junk švelnumą su jėga. Bertrand’ai, išjudink motiną.

KOLINKA. Motiną ar meilužę?

NADINE. Išjudink motinoje meilužę. Dar kartą.

 

Ekrane pliauškė: Dvidešimt antra scena, aštuntas dublis.

 

NADINE. Veiksmas.

 

EKRANAS

musique douce

 

MARIE. Neužsimerk.

KOLINKA. Tu tokia trapi...

MARIE. Tau tik taip atrodo...

KOLINKA. Kai pamačiau tave verkiančią, supratau, kad tave myliu... ir dabar tu esi mano...

MARIE. Bertrand’ai, juk žinai, kad ši meilė neįmanoma.

KOLINKA. O tu? Kada tai supratai?

MARIE. Praėjusią vasarą... Tavo nedrąsa... Gėdijausi savo nepasotinamo moteriškumo.

KOLINKA. Tą naktį nemiegojau.

MARIE. Aš irgi – kovojau su savim.

 

EKRANAS

musique melancholique

 

Fone pradeda kristi krioklys. Muzika pagarsėja.

 

KOLINKA. Jau tavęs ilgiuosi.

MARIE. Žinojome, kad vieną dieną...

KOLINKA. Niekada tavęs nepalikčiau.

MARIE. Žinau. Šį žingsnį turiu žengti aš... Neseniai viena moteris pažvelgė į mane ir tarė: „Colette šiandien atrodo pavargusi.“ Prieš kelias dienas Anri draugas pasakė: „Mačiau Colette, ji paseno.“ O paskui... paskui...

KOLINKA. Man nerūpi tavo raukšlės...

MARIE. Gaila, kad mes ne teatre. Tavo geras tekstas.

KOLINKA. Colette, ką darysim?

MARIE. Nėra kur trauktis. Per vėlu. 

KOLINKA. Myliu tave.

MARIE. Aš irgi tave myliu. Su tavim patyriau meilę, apie kokią svajojau...

 

8. Wrap party 

Scena: joje jau viskas sustatyta, bet didelis ekranas užstoja visą sceną. Prasideda nuo „Colette“ filmavimo baigimo vakarėlio. Kamera nukreipta į Nadine, pereina prie Marie ir pradeda judėti nuo vieno prie kito konkretaus pokalbio ar pasisakymo. Ištraukia juos trumpam iš renginio – niekada neapima bendro vaizdo – surenka intymius dialogus, palieka juos vidury nebaigtus ir paskui vėl prie jų grįžta arba ne. Vakarėlis įsivažiuoja, o Cantat ir Trintignant įvykiai ima jungtis su „Lokio“ įvykiais ir Luckaus istorija. 

 

1)

NADINE. Dėmesio. Noriu pasakyti kalbą. Kadaise Colette rašė: „Sunku bus patenkinti visus ir save pačią, taigi pradėsiu nuo savęs... taigi pradėjau nuo savęs, ir tai buvo teisingiausias sprendimas, nes dabar visi esame patenkinti.“ Noriu jums padėkoti už visų jūsų darbą, įdėtą į šį filmą. Buvo sunku: didelė tarptautinė komanda, daug darbo. Dėmesio: dėkoju nuostabiems aktoriams, tai yra aktorėms ir aktoriams; operatoriams, techniniams darbuotojams, garsintojams. Prodiuseriams. Asistentėms ir asistentams. Makiažo ir kostiumų padaliniams. Elektrikams. Specialių efektų atstovams. Ir už suteiktas jėgas maitinimo palapinėje. Ačiū vertėjams. Be jūsų niekas nebūtų supratęs, ko norime. Ačiū visiems. Džiaugiuosi, kad su tokia nuostabia komanda įgyvendinau savo svajonę. Esu sukūrusi daug filmų, bet šis išskirtinis. Jaučiu, kad jis bus išskirtinis, o intuiciją turiu gerą. Marie, ačiū tau. Suprantu, kaip tave įklampinau šiuo scenarijumi. Marie, nori ką nors pasakyti?

MARIE. Ne, viskas gerai.

NADINE. Na, eikš pas mus.

MARIE. Pavargau. Be to, viską jau pasakei. Tai bus išskirtinis filmas. 

NADINE. Taigi... Atsiprašau, labai jaudinuosi... Žinoma, mūsų dar laukia postprodukcija ir visa reklamos mašina. Gerai, pakaks, jau visi nori išgerti. Dar vienas kitam pasakysim saldžių žodžių grupelėse. O dabar šampanas. Už „Colette“!

 

2) dialogas paskęsta muzikoje

CANTAT. Tu čia? Einam?

MARIE. Dar liksiu.

CANTAT. Sakei, kad iš karto išeisi.

MARIE. Jei nori, gali eiti. Neprivalau tavęs lydėti.

CANTAT. Atėjome tai kartu.

MARIE. Tu nuobodus.

CANTAT. Ką viena veiksi?

MARIE. Aš čia ne viena.

CANTAT. Klausiu, ką darysi be manęs?

 

3)

ŠEMETOS MOTINA. Nori? Paėmiau dvi, o aš viena.

NADINE. Ne, ačiū. O čia koks?

ŠEMETOS MOTINA. Kažkoks prancūziškas.

NADINE. Tada duok. Geras, malbekas. 

ŠEMETOS MOTINA. Dėmė.

NADINE. Atsiprašau?

ŠEMETOS MOTINA. Išpylei malbeką. 

NADINE. Neišpyliau.

ŠEMETOS MOTINA. Išpylei malbeką, mačiau.

NADINE. Pala, tu viena iš kostiumininkių?

ŠEMETOS MOTINA. Ne, aš čia viena. O tu?

NADINE. Baigėme filmuoti filmą ir šiaip tai čia uždaras renginys. 

ŠEMETOS MOTINA. Atnešti dar vieną?

NADINE. Man atrodo, kad mes iš kažkur pažįstamos.

 

4)

ŠEMETA. Apie ką galvoji? Gerai atrodai? Kaip galvoji?

JULKA. Mes nepažįstami.

ŠEMETA. Tai todėl ir klausiu.

JULKA. Kai nepažįstu žmogaus, tai nieko ir negalvoju.

ŠEMETA (ilgai tyli, tik žiūri). O dabar? Kai susipažinom?

 

Julka juokiasi.

 

5) 

FROEBERIS. Turiu galvoj, tada protas pats nesuvokia, ką daro.

POLICININKAS. Alibi. 

FROEBERIS. Koks dar alibi?! Tai įspūdingas procesas. Staiga prasideda – nesuvoki, ką darai, bet darai – praeina, grįžti į save, vėl esi savimi, bet niekas, net tu, nesupranta, kodėl padarei tai, ką padarei. Ir niekas nėra už tai atsakingas, tai skambiai vadinama disociaciniu sutrikimu. Juodąja skyle ar erdvėlaikio skyle. Juk tikrai daug įdomiau už alibi? Niekas tokios būsenos racionaliai nemąsto – racionalumas nuobodu. 

 

6) dialogas paskęsta muzikoje

CANTAT. Duok raktus.

MARIE. Kam?

CANTAT. Noriu eiti.

MARIE. Savo turi.

CANTAT. Galvojau, grįšim kartu. Nepasiėmiau.

MARIE. Nežinau, kur jie.

CANTAT. Tai kitą kartą nesakyk, kad nori eiti, jei nenori. Duok raktus.

MARIE. Neturiu.

CANTAT. Tai gal paieškok. Duok rankinuką.

MARIE. Juokauji?

CANTAT. Tada pati ieškok.

 

Marie duoda jam raktus.  Cantat lieka.

 

7) 

ŠEMETOS MOTINA (apie Marie). Panaši į jus. 

NADINE. Mano dukra. Ji vaidino Colette. Menininkę, feministę, kuriai visuomenė nerūpėjo, darė, ką norėjo. 

ŠEMETOS MOTINA. Ko norėjo?

NADINE. Norėjo būti laisva. 

ŠEMETOS MOTINA. Ji norėjo būti laisva, bet nebuvo, nes norėjo norėti būti laisva, taigi nedarė to, ko norėjo. 

NADINE. Pardon?

ŠEMETOS MOTINA. ___

NADINE. Kiekvienas vyras, kad ir kaip tai būtų paradoksalu, vedė ją laisvės link. Ir gyvenime, ir mene. Colette priklausė didiesiems rašytojams.

ŠEMETOS MOTINA. Nesu jo skaičiusi.

 

8) 

JULKA. Dideliuose miestuose kitaip. Pavyzdžiui, Berlyne, Niujorke, Vroclave. Išeini į gatvę ir nieko nepažįsti. Nueini į klubą – nieko nepažįsti.

ŠEMETA. Su niekuo nesikalbi.

JULKA. Gali būti kuo nori ir daryti ką nori, ir kalbėti su kuo nori. O Vilnius toks mažas, kartą vos žemėlapy galėjau rast. Visi vieni kitus žino – atvarai į „Yucataną“, o kitose vietose jau jaučia, kad kažkas naujas pasirodė. Visi viską žino ir tiesiog spokso, bet nėra net į ką spoksot. 

ŠEMETA. Tu irgi spoksai.

JULKA. Nes jie spokso negatyviai. Duok savo ranką. (Paima Šemetos ranką ir prideda prie savo tarpukojo.) 

ŠEMETA. Ir ką?

JULKA. Žiūri?

ŠEMETĄ. Na, žiūri.

JULKA. Tai palaikyk. 

 

9)

POLICININKAS. Ir, pavyzdžiui, tokia situacija – vyras sumuša savo merginą. Jie išsiskiria. Po dvidešimties metų jis sumuša savo moterį, nesupranta, kad muša per stipriai. Ji miršta. Jis uždaromas į kalėjimą. Nesveikos feministės sudegina jo namą. Jis išeina iš kalėjimo ir po dvejų metų jo žmona, kurią jis anksčiau paliko dėl tos, kurią sumušė, nusižudo. Pabaiga. Viskas logiška. 

FROEBERIS. Kas logiška?

POLICININKAS. Jis žaidė su kraštutinumais. Žinojo, ką darė. 

FROEBERIS. Man labiau patinka stebėti smegenis, kurios nesupranta.

 

10)

CANTAT. Dabar pasaulyje daug mažiau aistrų nei kada nors anksčiau.

KOLINKA. Ką tuo nori pasakyti?

CANTAT. Turėtų būti liūdna, kai vieną dieną imi ir susiduri su savo abejingumu.

KOLINKA. Dar niekada nebuvau abejingas.

CANTAT. Bet būsi. 

 

11)

NADINE. O tu turi vaikų?

ŠEMETOS MOTINA. Turiu sūnų, bet iš tiesų tai ne mano sūnus.

NADINE. Supratau.

ŠEMETOS MOTINA. Nesupratai.

NADINE. Visi turi problemų.

ŠEMETOS MOTINA. Aš tau papasakosiu apie savo.

NADINE. Būk atsargi, nes paskui galiu tai kur nors panaudoti.

ŠEMETOS MOTINA. ______

NADINE. Kalbėsi?

ŠEMETOS MOTINA. Kalbėsiu. 

 

Nadine klausosi. 

 

ŠEMETOS MOTINA. __

NADINE. Blogai jautiesi?

ŠEMETOS MOTINA. Aš tau kai ką papasakosiu. Diena buvo saulėta ir maloni. Spaudimas 996 hektopaskaliai. Tada nieko nebeprisimenu, o tada gimė vaikas. Kitą dieną buvau bjauri. Aš tau parodysiu. (Parodo savo randus.) 

NADINE. Nebegerk daugiau.

 

12)

FROEBERIS. Somnilokvija.

POLICININKAS. Kas?

FROEBERIS. Kalbėjimas per miegus – sąmonės užtemimas miegant. Gali imti kalbėti su kitais žmonėmis ir visiškai nesąmoningai išduoti jiems paslaptis ar kitą informaciją. 

POLICININKAS. Aš irgi moku padaryti, kad žmonės man išduotų tai, ko dar prieš akimirką nieku gyvu nebūtų pasakę.

FROEBERIS. Amencija.

POLICININKAS. Pas.

FROEBERIS. Kontakto su aplinka ir orientacijos erdvėje praradimas. Sunku iš savęs išspausti suprantamus žodžius, sunku juos sudėti į sakinius. Panašu į agonijos būseną. Ar gali būti, kad nesi apie tai girdėjęs?

POLICININKAS. Nežinau, nes tuo netikiu.

 

13)

ŠEMETA. Skausmas gali būti malonus. 

JULKA. Neįmanoma.

ŠEMETA. Bet geriau turėti galimybę, nei neturėti, ar ne?

JULKA. Dabar turi tik galimybes. 

ŠEMETA. Su kuo paskutinį kartą tai darei?

JULKA. Man labiau rūpi, su kuo tai darysiu.

 

14)

CANTAT. Pirmąkart pašiurpsi. Bandysi bėgti.

KOLINKA. Ar įmanoma nuo to pabėgti?

CANTAT. Jausmai blanksta, pilkėja...

KOLINKA. Tu pabėgai?

CANTAT. Bėgu.

 

15)

POLICININKAS. Kas dar?

FROEBERIS. Ekstatinės būsenos.

POLICININKAS. Čia jau aiškiau.

FROEBERIS. Malonūs mistinio pobūdžio potyriai. Gali pasirodyti, kad susisiekei su aukštesnėmis jėgomis. Lengva supainioti su orgazmu.

 

16) 

ŠEMETA. Ką dabar daryti?

JULKA. Ką nori.

 

10. Trumpas pokalbis, kuris niekada neįvyko

 

Scena: didelis ekranas nuleistas žemai už aktorių nugarų, balta šviesa.

 

EKRANAS

Trumpas pokalbis, kuris niekada neįvyko, bet buvo užfiksuotas.

 

ŽURNALISTAS. Kaip jautiesi?

CANTAT. Purto drebulys. Bet gerai.

ŽURNALISTAS. Privalau tau užduoti kelis nepatogius klausimus, dėl to tikriausiai vienas kito imsime nebegerbti. Deja, čia nepagarba geriau negu perdėta pagarba... Galim pradėti?

CANTAT. _________

ŽURNALISTAS. Įsivaizdavai, kad kada nors nustosi kūręs muziką?

CANTAT. Muzika visada buvo mano gyvenime. Vienaip ar kitaip. Buvo akimirkų, kai negalėjau nei nieko klausytis, nei nieko kurti... Bet tai tos specifinės emocijos, kurios padaro, kad iš pradžių būna labai bloga... bet galų gale praeina ir leidžia kurti.

ŽURNALISTAS. Kokią vietą tavo gyvenime užima muzika?

CANTAT. ________

ŽURNALISTAS. Ar yra kas nors svarbesnio?

CANTAT. Mylima moteris. Tik ji. Vienintelis už muziką svarbesnis daiktas.

 

Iš lenkų kalbos vertė Rimvydas Strielkūnas

 

 

 

Publikaciją remia Vilniaus miesto savivaldybė