Jelena Glazova (g. 1979) – rusiškai rašanti poetė, dailininkė, muzikantė ir fotografė iš Latvijos. Yra išleidusi 3 poezijos knygas, jos visos dvikalbės, į latvių kalbą verstos žinomų Latvijos poetų: „Transferai“ („Трансферы / Transfēri“, vertė Tomas Treibergas ir Svenas Kuzminas, 2013), „Godulys“ („Алчность / Alkatība“, vertė Arvis Vigulas, 2019) ir „Naivumas“ („Наивность / Naivums“, vertė Einaras Pelšas, 2021). Atskira dvikalbe knyga jos eilėraščiai išleisti ir estų bei anglų kalbomis („Plasma“, 2014). Spausdinami eilėraščiai versti iš rinkinio „Godulys“.

 

/ / /

„imi ir pasigrobi

aukso vilną –

kapitalizmo simbolį“

sako nematomas subjektas

o jam / jai ant rankų alyva

arba medus

ant rankų lipnus

srūvantis skystis 

plazdantis audinys

ritualiniai drabužiai

skirti skersti ar kerėtijis / ji tiesia rankas

jam / jai ant rankų lipnus skystis

vilna prilimpa prie odos

rankos limpa prie kailio

rankos limpa – neatplėši

plazdantys drabužiai

apatiški

jis / ji atitraukia rankas

atlupa jas net kraujas ištrykšta

drėksta oda

srūva kartu su medumi ir alyva

alyva teka iš vienos taurės į kitą 

ritmingai siūbuoja stiklo kiaušiniai

beaistrė nedalyvavimo

akimirka

žėrinti žaliai rožinė sfera

kas nutiko medėjai?

ji negali sau užkerėti naujos odos

jau nekalbant apie vilną

(...)

alyva srūva iš taurės į taurę

violetiniai skarmalai ant rankų 

violetiniai skutai ant vilnos

alyva arba medus srūva

iš taurės į taurę

nevaisingai nuteka ranka

 

 

/ / /

šviesiai violetinis translytis

ropščiasi kalnu

pirmykštis žmogus

nevaržomas lyties

ropščiasi pasolini’o kalnu

dūmai garai vėjas

dūmai žiedadulkės žarnokai

kristalai

pirštai objektai

rankos žarnokai

pasolini’o objektai

pirmykščio pasaulio kristalai

pirmykščiai žmonės urve

šviesiai violetinės žiedadulkės

montažo sujungimas

pirmykščiai žmonės

išeina iš urvo

į baltą podiumą

žmogus-žiedadulkė

žmogus-kristalas

pozuoja priešais kamerą

sustingę ištikti stabo

pasolini’o objektas

suyra į daleles

šviesiai violetinis translytis

sėdi priešais kamerą

„šiame gyvenime aš 

turiu viską ko reikia“

objektas-translytis

šviesiai violetinis švarkas

šviesiai rudi plaukai

viskas ko panorės

blykstė kablelis

blykstė brūkšnys

šviesiai violetiniai plaukai

degantis kristalas

lūpos stambiu planu

pasikeičia planas

kiti kostiumai

dvitaškis

objektas-kristalas

objektas-dūmų debesis

blykstė kablelis

blykstė brūkšnys

krištolo organai

objektas-translytis

objektas-dūmai

suyra

išskrenda iš patalpos

šviečiant

šviesiai violetiniam prožektoriui

 

 

Daivos Kairevičiūtės nuotrauka

 

/ / /

„menas tai istorijos

papasakotos rupūžių“

sako dailininkė

ir krinta veidu žemyn

ji girta arba 

apsinešusi undinė

guli kniūbsčia ant akmens

vidur jūros

nukryžiavimas iš esmės

irgi gali būti rupūžė

tęsia ji

kaip ir snieguolė

blogam pasakojime

su sulaužyta ranka

ar kitomis kūno dalimis

tai gali nutikti bet kam

būti undine

sfinksu

arba moterimi-kentauru

stichinės nelaimės vaizdas

sako ji pro peršlapusius plaukus

stichinė nelaimė

kaip ir ši banga-žudikė

kuri artinasi

uždengia ją iki pat galvos

ji toliau guli ant akmens

kraujas iš burnos

meno žmonėms yra ypatingas pragaras

sako ji pro mirtį

tai pragaras monet kūdroj

visi mes mėlyni

gerai nupiešti

meno pasaulio zombiai

susitiksim ten

 

 

/ / /

...menininko darbas tai 

psichoanalitiko tyrimų objektas

menininkas tai pacientas 

ant freudo kušetės

ir štai pasirodo sontag

ir sako „jokių interpretacijų“

grįžkime prie meno erotikos

pornografija tai fantastika

įšoka į skafandrą

ir išlekia kosminiu laivu

orbitoje išeina į atvirą kosmosą

energingai mosuoja galūnėm

„velniai jos nematė“

sako merginos

grupinėje parodoje

visos jos nuogos

žiūrovams atsukusios nugaras

žvelgia kažkur į tolius

„ar ketinate atsigręžti?“

sako nekantrūs žiūrovai

merginos iš lėto atsigręžia

spaudžiasi viena prie kitos

pozuoja nuogos

grupiniam portretui

„mes visos įsimylėjusios kiklopą“

sako jos su susižavėjimu žvelgdamos

į vaikiną su milžinišku objektyvu

sontag draugiškai moja iš kosmoso

 

 

/ / /

papasakokite literatūros istoriją

erekciją patiriančio paviano akimis

kaip gyvūnai žvelgia į knygą

„tai yra pasakojimai gyvūnams

kurie įveikė savo seksualumą“

pasakys rašytojos galva su uodega

ko gero nobelio laureatės

praskriejanti įstrižai pro šalį 

bet pradžioje aplink

viskas padengta juodu dūmeliu

iš kurio pasirodo pavianas

nors dūmuose pirmiau išryškėja šis tas raudono

tarytum jo minties vektorius

labai charizmatiškas gyvūnas

sakysite jūs

ir užsiėmimas visai deramas

juodi dūmai

paviano nušvitimas

paveikslėliai mokyklinėj chrestomatijoj

netrukus jis taps sąmoningas

„taip aš jutau visą literatūros galią“

sako atominis rašytojas su barzda

apie paaugliškas erotines patirtis

pavianas persigalvoja

vektorius įgauna aiškią kryptį

tolesni įvykiai klostosi jau patamsiais

„jie išlindo iš urvų ir susimaišė su mumis“

 

 

/ / /

kol menas žvelgia į būtį

į plačiai atlapotą išangę

būtis trepena kojom

taikos nušokti

menas kantrus

švelniai įkalbinėja

kol toji pakėlus padurkus

(...)

kai būtis žvelgia į meną

jai darosi gėda

priešais ją šoka

nevalyvas

pragertos fizionomijos

šlykščiai prisidažęs transvestitas

 

 

/ / /

alkanus meno pasaulio vaikus

ryja menas 

žioji bekraščiai nasrai

gremėzdiškos letenos laiko

spurdančias galūnes

bekraščiuose viduriuose

bijančiuose kad jų vietą paverš 

bus jie palaidoti

daugeliui metų

kol šį meną

pakeis kitas valdovas

išromijęs ankstesnįjį

iš pilvo išvirs

suvalgyti vaikai

ir panteone nušvis

alkani saldėsių 

ištroškusio

meno turgaus 

vaikai

pramiklins sąnarius

ir pražios burnas

„pagaliau gi

ir mūsų laikas atėjo“

 

 

/ / /

„teisingumas“ tai maža juoda mergytė

nuoga užrištomis akimis

užkariautojai laiko ją

už abiejų rankų

dešinė ranka kareivio iškelta į viršų

kairė ranka nuleista žemyn

rusvai žalsvos rankos

tvirtai laiko

kol ji užaugs

ir taps 1960-ųjų pavyzdžio

„alžyro moterimi“

vidurdienio nuotraukai

saulė akina mergaitė mąžta

pasidaro vingri kaip gyvatė

išslysta kareiviams iš rankų

išsiskaido į juodus lašus

prasisunkia pro smėlį

išnyra kitapus sienos

jos dalys vėl susijungia

stojasi kiek pamirksėjusi

maža juoda mergytė

švyti saulėje

vis dar nuoga

bet be raiščio ant akių

skėsteli rankomis

regis dabar

ją vadina „laisve“

 

 

/ / /

perregimas jėzus

sunkia kakta

ir suaugusiais antakiais

kaip pasolini’o jėzus

jėzus-zombis

su tūkstančiu klonų

kaip chodorovskio jėzus

šimtai jėzaus veidų

pilki ir pailgi

balti ir juodi

vergo veido jėzus 

jėzus vergvaldys

tūkstančiai nesmurtinio 

paklusnumo variacijų

jėzus skirtingomis pozomis

pornofilmų stopkadruose

„ieškant tobulo meilužio“

jėzus ištemptu skeletu

vaškiniais kaulais

pažliugusiu kūnu

jėzaus erotizmas

kiekvienoje pietoje

sąžiningai

tiekiantis

manekenus

idealiems

nuolankiems

donorams

 

Iš rusų kalbos vertė Gediminas Pulokas