Bronius Grušas

1932 08 20–2013 11 16

Dailininkas gimė 1932 m. Skuodo rajone, Gailiškių kaime. 1963 m. Valstybiniame dailės institute baigė monumentaliosios tapybos studijas ir įgijo vitražo specialybę. 1970–1973 m. dėstė estetiką ir filosofiją, o 1973–1991 m. dirbo Lietuvos Ministrų Tarybos Kultūros skyriaus referentu, nuo 1997 m. – Lietuvos ir užsienio šalių draugijų asociacijos direktoriumi. Ypatingo darbštumo žmogus, eidamas atsakingas pareigas, sugebėjo reikštis ir kaip aktyvus, novatoriškas menininkas. 1967 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
Kultūrologas Gytis Vaitkūnas apie Broniaus Grušo kūrybą yra rašęs: „...menininko šneka skleidžiasi kaip originali pasaulio vizija, kas iš principo tolygu savito nepakartojamo pasaulio sutvėrimui“.
Dailininkas paliko mums savitai sukurtą ištisą pasaulį: didelės apimties monumentaliosios dailės darbus viešose erdvėse, originalius tapybos kūrinius, piešinius. Bronius Grušas dalyvavo daugybėje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, surengė 15 autorinių parodų. Jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos ir užsienio šalių muziejai ir kolekcininkai. Broniui Grušui buvo suteiktas nusipelniusio meno veikėjo vardas, Skuodo rajono garbės piliečio vardas.
Dailininkas buvo ir puikus šeimos žmogus: su žmona Tamara užaugino du sūnus, kurių vyresnysis Marius yra skulptorius, o jaunesnysis Julius – inžinierius. Džiaugėsi būriu anūkų.
Rūpestingas, atviro ir šilto būdo menininkas daugelį metų vadovavo vaikų kūrybinėms dailės stovykloms gimtuosiuose Ylakiuose. Jo energijos ir dėmesio pakako ir nuteistiesiems pataisos namuose, kad, pasak dailininko, „atlikę bausmę, grįžtų į visuomenę kurti ir dirbti, o ne griauti“.
Pradžioje kūręs švino, graviruoto, skaldyto stiklo vitražus, vėliau Bronius Grušas pirmenybę teikė tapybai, kuri išsiskiria unikalia, autorine technika – stiklo plastika. „Spalvų žaismas ir forma, paveikta tam tikrų reagentų, sustingsta ir akimirksnis virsta amžinybe. Naujoji tapybos technika suteikė galimybę išsiveržti iš daiktiškojo pasaulio formų, išvesdama kūrėją į grynos fantazijos sritį“, – komentavo savo atradimą menininkas.
„Bronius Grušas yra tapytojas. Ir visada buvo tapytojas. Orientacijų kitimas įvairiais kūrybinės biografijos laikotarpiais – tai paprasčiausiai tapybos diapazono plėtojimas, pradedant monumentaliąja sritimi – vitražu, vėliau apimant grynosios, t. y. molbertinės tapybos sritį. Esminis dalykas visais atvejais – tai B. Grušo, būtent kaip tapytojo, evoliucija, jam tampant vis platesnio diapazono ir vis labiau subrendusiu tapytoju, ar paprasčiau sakant, vis labiau ir labiau tapytoju“, –­ yra sakęs kultūrologas Gytis Vaitkūnas.
Netekome išskirtinio kūrėjo, šviesaus žmogaus. Kolegos dailininkai, visi pažinojusieji Bronių Grušą prisimins su meile, šiluma ir pagarba, kaip plačios erudicijos, energingą, smalsią ir kūrybišką asmenybę.
  
Lietuvos dailininkų sąjunga

Draugai