Pavel Puzyna. Senosios Vilniaus slėptuvės

Karo fone žmonės nejučia ima rūpintis tam tikrais dalykais, apie kuriuos keletą dešimtmečių nebuvo nė pagalvota. Karas Ukrainoje lietuvius privertė atkreipti dėmesį į labai aktualų klausimą: kurgi turėtume slėptis, jei karas užkluptų ir mus? Daugeliui nėra paslaptis, jog Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, buvo įrengiamos slėptuvės, tačiau lieka neaišku, kas joms nutiko atgavus nepriklausomybę, gyvenant taikos metu.

Po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžia Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose pradėjo slėptuvių statybas. Jas skatino naujo karo grėsmė – Šaltasis karas. JAV ir SSRS baiminosi branduolinio karo, todėl siekiant apsaugoti gyventojus slėptuvių statybos buvo iš tiesų reikalingos. Iš viso Vilniuje buvo pastatyta per 300 slėptuvių. Paskutinės įrengtos 1989–1990 m., o kelios, tokios kaip gamykloje „Fermentas“ ar Lazdynų ligoninėje liko neužbaigtos. Visos šios slėptuvės turėjo specialią įrangą, hermetines duris, ventiliaciją ir kt. Pagrindinė slėptuvių paskirtis – apsaugoti joje esančius žmones nuo branduolinio sprogimo, cheminių atakų, bombų, apšaudymų. Po SSRS žlugimo pasaulinių karų tikimybė buvo menka, o įsitvirtinus kapitalizmui dauguma slėptuvių buvo privatizuotos, todėl jų priežiūra visiškai priklausė nuo savininko. XX a. 10 dešimtmetyje dalis slėptuvių Vilniuje tapo naktiniais klubais. Apie 1995-uosius Gedimino pr. 64 daugiabučio namo kieme buvusi nenaudojama slėptuvė vietinių jaunuolių iniciatyva buvo paversta vakarėlių erdve. Šie sienas išmargino tų laikų populiariausiais prekių ženklų logotipais, pagamino medinį DJ staliuką, pastatė sofą, stalą, o klubą nutarė pavadinti „Bomba“. Jo nederėtų painioti su „Bombiaku“. Patogioje vietoje įsikūręs klubas savaitgaliais tapdavo populiaria jaunimo susibūrimo vieta. „Bomba“ veikė kelerius metus, kol įkūrėjai nusprendė persikelti į kitas patalpas palėpėje. O slėptuvės erdvės buvo užleistos jaunesniems, kurie tęsė klubo tradiciją. Deja, vieną vakarą užsidegus sofai daugiabučio bendruomenė saugumo sumetimais nutarė įėjimą į slėptuvę užvirinti.

 

Spaudos rūmų slėptuvės atsarginis išėjimas
Spaudos rūmų slėptuvės atsarginis išėjimas

 

Subačiaus g. 99 įkurta slėptuvė buvo priskirta šalia veikusioms gamykloms. Slėptuvėje vienu metu galėjo slėptis apie 750 žmonių. Joje buvo įrengti keli įėjimai. Vienas jų – dideli hermetiniai vartai, pro kuriuos galėjo įvažiuoti net automobiliai. 2002 m. Vilniaus miesto savivaldybė slėptuvę išnuomojo joje naktinį klubą „Vault“ įkūrusiems žmonėms. Pasak naktinio klubo įkūrėjų, jau 2002-aisiais slėptuvė buvusi tuščia: generatorius išpjautas ir kaip ir kiti metaliniai daiktai atiduoti į metalo laužą. Viename iš didžiausių „Vault“ klube vykusių vakarėlių dalyvavo per 500 žmonių, tačiau paprastai per dieną buvo sulaukiama apie 100 lankytojų. Dėl nepatogios vietos bei klientų trūkumo 2006 m. klubas užsidarė. 2001 m. atsidaręs garsusis Vilniaus klubas „Gravity“ taip pat veikė slėptuvėje, kuri kadaise priklausė batų fabrikui. Dabar klubas ten nebeveikia.

 

Slėptuvė gamykloje Dūmų gatvėje (dabar – autoservisas)
Slėptuvė gamykloje Dūmų gatvėje (dabar – autoservisas)

 

Slėptuvėse buvo įkuriami ne tik naktiniai klubai. Kartais savininkai juose įrengdavo baseinus, archyvus, muzikos studijas, sporto ar kovos menų sales. Kauno g. 1A pastate įrengtoje slėptuvėje įsikūrė menininkai bei muzikantai – ištapė sienas, pasistatė pia­niną. Spaudos rūmų slėptuvėje įkurta kovos menų mokymų salė, kurioje dabar veikia šunų dresavimo centras. Pasak senųjų Spaudos rūmų darbuotojų, slėptuvė nebuvo naudojama per Sausio 13-osios įvykius. Nepaisant to, kad šiuo metu slėptuvė nėra parengta naudoti pagal paskirtį, joje tebėra išlikusios hermetinės durys ir dėžė su dujokaukėmis... O Žirmūnuose dar ir dabar veikiančios gamyklos „Vilma“ slėptuvėje įsikūręs bou­lingas. Vienoje didžiausių Vilniaus slėptuvių, įrengtoje po Kuro aparatūros gamykla (Kalvarijų g. 137), galėjo tilpti net 1900 darbuotojų. Pasak gamyklos apsaugos viršininko, po 2000-ųjų slėptuvė gamyklai tapo nereikalinga, todėl buvo uždaryta. Netrukus joje ėmė lankytis benamiai ar kiti smalsuoliai. Slėptuvėje netgi kilo gaisras. Ji ilgus metus buvo apleista, o prieš keletą metų atsirado nauji šeimininkai. Po remonto joje įrengta pramogų erdvė, tačiau vis dar išliko pora hermetinių durų.

 

Slėptuvė-muziejus (Panerių g.45, coldwarbunker.lt/lt). Autoriaus nuotraukos
Slėptuvė-muziejus (Panerių g.45, coldwarbunker.lt/lt). Autoriaus nuotraukos

 

Yra žinoma keletas atvejų, kai slėptuvės paprasčiausiai buvo užmūrijamos. Buvę kelių įmonių darbuotojai pasakojo: slėptuvių išlaikymas, kai šios tapo nereikalingos, atsieidavo pernelyg daug, jas realizuoti buvo sunku, o rasti pirkėjų ar nuomininkų nesisekė, todėl nuspręsta užmūryti. Tai paprastai vidutinio dydžio slėptuvės.

 

Klubas ,,Vault“ šiandien
Klubas ,,Vault“ šiandien

 

Naujosios Vilnios statybos ir apdailos mašinų gamykloje (Dūmų g. 3) sovietmečiu dirbo apie 2700 darbuotojų, todėl reikėjo įkurti didžiulę slėptuvę. Joje vienu metu galėjo slėptis apie 1200 žmonių. Kelis įėjimus ir įvažiavimą į vidų turinčioje slėptuvėje nuo 2008 m. veikia autoservisas. Pasak autoserviso darbuotojo, perimta slėptuvė jau tada j buvusi tuščia – be įrangos ir durų. Vis dėlto buvę gamyklos darbuotojai pamena, kad joje stovėjo hermetiniai vartai, generatorius, lovos.

 

Slėptuvė-muziejus (Panerių g.45, coldwarbunker.lt/lt/lt). Nuotraukos iš autoriaus archyvo
Slėptuvė-muziejus (Panerių g.45, coldwarbunker.lt/lt/lt). Nuotraukos iš autoriaus archyvo

 

Kadangi išlaikyti slėptuvės kainuoja daug, būtina tinkama įranga bei jos priežiūra, šios patalpos retai išlieka geros būklės. Išskirtiniais atvejais tampa muziejais. Man ir mano bičiuliui Albertui atsirado galimybė naujam gyvenimui prikelti buvusią Naujamiesčio slėptuvę – joje įkūrėme muziejų. Panerių g. 45 veikusios automatikos įmonės slėptuvė ilgai buvo niekieno neprižiūrima, tačiau, laimei, su praktiškai visa reikalinga įranga. Ją išpirkus šiuo metu veikia autentiška slėptuvė-muziejus.

Dalis slėptuvių apleistos, užpiltos vandeniu, sudegintos. Kitose bandyta vykdyti nesusijusias veiklas, vis dėlto esama unikalių atvejų, kai slėptuves bandoma prikelti antram gyvenimui.

 

Pavel Puzyna VU baigęs archeologiją suprato, kad labiau domina Lietuvos pramonės istorija, pramoninės vietovės, Šaltasis karas ir Vilniaus slėptuvės. Veda ekskursijas po Vilnių.