Iš ciklo „Atminties stalčiai“

 

Larso von Triero „Nimfomanės“ plakatas

 

Patirtis, kuri vis labiau apleidžia gyvąją (kai pameni detales, dulkių brydę saulėje, vaizdus pro langą) ir negyvąją (kai atrandi nervingą įrašą užrašų knygutėje, neišmestus lėktuvo bilietus ar ilgus metus rašomojo stalčiuje pragulėjusius merginų užmirštais vardais laiškus) atmintį, kartais sugrįžta iš pirmo žvilgsnio itin tolimais ir nesirimuojančiais pavidalais. Štai senis su ramentu, autobuso vairuotojo prašomas parodyti „senatvės pažymėjimą“. „Argi nesimato?“ – klausia jis. „Žiūrau ne aš, o įstatymas“, – atšauna šoferis it iš Kafkos. Griuvinėdamas senukas ieško to apskurusio „laminato“ su vos įžiūrima nuotrauka. Pagaliau atranda, gauna nuolaidą, visi laimingi. Pamaloninti įstatymą yra mūsų kasdienybės priesakas ir prievolė. Ir štai toje gyvosios atminties vietoje atsiduriu... prie seniausio Briuselio kino teat­ro „Cinéma Galeries“¹ kasos langelio. Į mane draugiškai žvelgia juodaodė kasininkė su kasytėmis. „Jums su nuolaida?“ – klausia ji. Gūžteliu petukais. „Kiek jums metų?“ – neatlyžta. Pasakau tą baisų skaičių. Ir ką gi – gaunu nuolaidą į dieninį Larso von Triero „Nimfomanės“ premjeros Belgijoje seansą. Art deco stiliaus vestibiulyje slampinėja būrelis pensininkų jaunomis dūšiomis – čia ne vieta popkornui ar blokbasteriams, čia autorinio kino šventovė. Nesvarbu, kad keistai pustuštė – juk ir senovinės bažnyčios Italijoje ne pilnesnės! Užtat mano sieloj šiandien šventė – gavau pirmą (nors dar ir nesu emeritas pagal Lietuvos įstatymus) nuolaidą gyvenime, tuoj prasidės mėnesiais „pijarinte pijarintas“ Larso jaudintuvas. (Personažai orgazmo perkreiptais veidais plakatuose senokai varstė mus iš įvairių platformų, glumino patiltėse ir metro perėjose.) Jau gęsta salės šviesos, tuoj už mane kiek vyrėlesnis senbernis Selig­manas (švedų tėvas didvyris Stellanas Skarsgårdas neseniai mediciniškai parišo su „tuo reikalu“, nusprendęs, kad aštuoneto kaip ir gana) atras kieme sumuštą Charlotte Gainsbourg nimfomanę, ir prasidės tai, ką išgyventi tamstai duota tik tamsioje kino salėje. Čia mane ir laminuokite².

 

1 galeries.be/en

2 „Eutanazija“ būtų tobulas kino teatro pavadinimas.

 

Rolandas Rastauskas – poetas, eseistas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, nejudantis keliautojas – savas tarp svetimų, svetimas tarp savų.