Lapkričio 1 d.

Kelionę į Kanadą teko atkelti iš šeštadienio penktadienin.

 

Lapkričio 2 d.

Perskaičiau puikų, klasikinį Trubeckojaus straipsnį apie Afanasijų Nikitiną. Seniai tokio malonumo neturėjau.

Vakare – pašnekesys telefonu su Aušra Jurašiene ir sensacija: Vaclovas Daunoras eina mudviejų su Jonu [Jurašu] keliais.

 

Lapkričio 3 d.

Diena Buffalo. Antrą sykį aplankiau Niagarą, ties kuria spėjo pastatyti gigantišką šiltnamį. Jau naktį – Mon­realis.

 

Lapkričio 4 d.

Nagys su Gražyte-Maziliauskiene aprodė miestą. Viduryje stūkso kažkas panašaus į Vytauto kalną; ties upe menkutis senamiestis; o šiaip jau – ta pati Amerika, tiktai švariau. Niūrus ir lėkštas Šv. Lauryno slėnis. Olimpinis stadionas. Vietomis prancūziško ir angliško stiliaus gatvės, itin provinciališkos ir niekur neišlaikytos ligi galo; vaizdą būtinai gadina koks sandėlis ar dangoraižis.

Bet didumas – pasakiškas.

Gavau premiją. Po to pasėdėjau kiek su Nagiu ir kritiku Jonynu.

 

Lapkričio 5 d.

Grįžimas į Athens.

Beje, Monrealyje mačiau dar Melčuką¹, bet tik keliolika minučių.

 

Lapkričio 6 d.

Nuovargis.

 

Lapkričio 7 d.

Vis dar nuovargis, netgi atšaukiau paskaitą.

 

Lapkričio 8 d.

Gana įdomus, kaip paprastai, „Akiračių“ numeris ir siunta iš Natašos [Ogaj] – apypadorė knyga „Vilniaus architektūra“. Kol kas dar visur atpažįstu tą Vilnių. Po nuotraukomis rašoma „šv. Onos“, „šv. Kazimiero“, ir bažnyčios sudėtos beveik visos. Tiesa, praskiestos Leninu ir Černiachovs­kiu, bet šių procentas kuk­lus. Pagaliau juk ir Leninas su Černiachovskiu –­ epochos palikimas, gali (ir net turi) tokioje knygoje figūruoti. Bet vieno daikto jie bijo kaip velnias kryžiaus –­ Aušros vartų Madonos. Gal Jurašas juos bus įgąsdinęs? Aušros vartų nuotraukų tiek ir tiek, bet visos „iš užpakalio“.

 

Lapkričio 9 d.

Pašnekesys su Brodskiu, dar nerūkan­čiu. „По-моему, обезьяна взяла палку и стала человеком, а человек взял папи­ро­су и стал писателем.“ Aš: „Ничего, ни­че­го, Данте не курил, тогда ещё не было табака.“ Josifas [Brodskis]: „Зна­ешь, этот аргумент не приходил мне в голову. А он серьёз­нее других.“ Aš: „Правда, ему не на­до было и бросать.“²

Josifas [Brodskis]: „Моя любимая фра­за: времена индивидуального счастья миновали. Знаешь, кто сказал? Гит­лер.“ Aš: „Можно доба­вить, что време­на коллективного счастья миновали тоже.“³

 

Lapkričio 10 d.

Iš Kanados prisiminimų. Maziliaus­kienė apie mano pasitraukimo iš Lietuvos dvi versijas: pirmoji, žinoma, kad aš KGB agentas, antroji – kad bėgau nuo gausių žmonų.

 

Lapkričio 11 d.

(...)

 

Lapkričio 12 d.

Perskaičiau miškininko Kuprionio straipsniuką apie Vienuolį. Esą Vienuolis ypač rūpinosi, kad Biliūnas būtų palaidotas Liūdiškėse, dėl vienos priežasties: ten per karą buvo šaudomi žydai, ir jis nenorėjo toje vietoje žydų šventovės! Jeigu tai tiesa – pasibjaurėtina.

 

Lapkričio 13 d.

Kelionė į Cincinnati. Vakaras pas Audronę Willeke su rumunu Nemoianu⁴, ką tik „pasirinkusiu laisvę“.

 

Lapkričio 14 d.

Bus dvi paskaitos Miami University. Beje, prieš kelias dienas turėjau paskaitėlę ir Chillicothe, labai tradiciškame ir maloniame miestelyje.

 

Lapkričio 15 d.

Iš Kentucky atskridau New Yorkan, kuris man palaipsniui darosi labai mielas, it tos Pjero Bezuchovo šlepetės. Vėl pas Gitaną

[Sadovnikovą]. Atrodo, Volodia Siplivinskis gaus darbo Manause! Bent galėsiu lankyti Amazonės upyną, kaip aplankiau Baikalą.

 

Lapkričio 16 d.

Interview „Laisvės“ radijui. Paskui ilgokai sėdėjau korėjietiškame restorane su Aušra Jurašiene. Iš Lietuvos nori bėgti ne tik Daunoras: jau ir Lankauskas „pribrendęs“. Tiktai ką jis Amerikoje darys? (...) Neduok Dieve, pasiprašys emigruoti – ir susmuks. Tokie dalykai neleistini, nes tūkstančių likimas nuo jų priklauso.

Jokubynas vyksta dirbti Vokietijon. (...)

 

Lapkričio 17 d.

Mačiau Idą Žiliuvienę [Kreingold] –­ labai nelaimingą (...). Dirba ji World Trade Center ir gauna bene 600 dolerių. (...).

Maloni vakarienė su Gitana [Sadovnikova] ir jos drauge Nataša [Kazarinova] itališkame restoranėlyje „Santa Lucia“; austrės, dainos ir t. t.

 

Lapkričio 18 d.

Su dideliu vargu radau vietą, kur vyksta Puškino simpoziumas (jeigu Brodskis nebūtų paskambinęs Romanui Jakobsonui į Harvardą, nebūčiau radęs). Pranešimas buvo priimtas neblogai.

 

Lapkričio 19 d.

Simpoziumas baigtas. Vakarą praleidau su Jurašais. (...).

Trise surašėme atvirą laišką Daunorui.

 

Lapkričio 20 d.

Ilgesnį laiką sėdėjau pas Brodskį. Jis truputį pagyvėjęs; nerūko, tik čiulpia pypkę. Plėtojo teoriją: „Русский мат – это какой-то остаток церков­нославянского, а поэтический язык есть как бы высшая ипостась бюрократи­ческого.“⁵ Atrodo, panašias teorijas dėsto ir savo studentams. Žurnale „Вест­ник РХД“⁶ apie jį gana įžūlus straipsnis: perskaičiau ne be įdomumo, juoba kad ir pats ten esu paminėtas (idiotiškai, žinoma), bet Josifas [Brodskis] skaityti nepanorėjo.

 

Lapkričio 21 d.

Grįžau namo. Aliarmuojantis Asios [Agnesos Černovos] laiškas (apie And­rių [mano sūnų]). Liuda [Aleksejeva] atsiuntė Bonner rašytą pranešimą apie Helsinkio grupes. Iš visų tautinių grupių, anot Bonner, lietuviškoji – vienintelė normali ir funkcionuojanti.

 

Lapkričio 22 d.

Kelionė su studente Susan Miller pas jos tėvus į kaimą, Ohio valstijos pakraštyje.

 

Lapkričio 23 d.

Thanksgiving Day amerikoniškuose namuose. Gryniausia Freda. Aštuoni maži vaikiūkščiai, nuo šešių savaičių ligi trejų metų amžiaus.

 

Lapkričio 24 d.

Nuo mano studentės namų palyginti netoli ir Liuda Aleksejeva. Šiandien esu pas ją. Rašome laišką Jonui Pauliui II dėl Petkaus. Ant stalo – Bukovskio knygos korektūros: knyga įspūdinga it Homeras ir vietomis homeriškai juokinga. Sakytum, Odisėjo nuotykiai pas kiklopą.

 

Lapkričio 25 d.

Įdomi Liudos [Aleksejevos] teorija, liečianti Gamsachurdiją (ir gerokai jį pateisinanti). Jis, anot Liudos, tikriausiai buvo įsipainiojęs į gruzinų teroristinį pogrindį. Kai saugumas ėmė sieti teroristus su helsinkiečiais, Gamsachurdija nutarė „išpažinti nuodėmes“, kad tik to būtų išvengta.

Disidentams ateina pasiūlymai iš įvairių padorių ar neva padorių kagėbistų – girdi, teiksime jums informaciją etc. Liudos [Aleksejevos] (ir mano) manymu, pasiūlymų jokiu būdu negalima priiminėti, nes kaip tu tą padorumą sutikrinsi? Nebent kas iš pačių disidentų eitų tarnauti į KGB su specialia užduotimi, kaip kadaise darė narodovolcai. Bet ir tai moraliai slidu ir pavojinga.

 

Lapkričio 26 d.

Susan parvežė mane namo ir net dovanojo marihuanos cigaretę.

Truputį taisau straipsnį apie Puškiną.

Žinios iš Kinijos: ten kažkas pajudėjo – lygiai kaip Tarybų Sąjungoje, Majakovskio aikštėje prieš dvidešimt metų.

 

Lapkričio 27 d.

Užsirašau istoriją, kurią Nagys pasakojo apie Brazdžionį (bene tą patį Grušas bus pasakojęs mano tėvui). Garsios eilutės „žus visam pasaulyje komuna“, kurias taip mėgsta Štromas, pradžioje skambėjusios: „Gims visam pasaulyje komuna, ją kaip saulę tekančią regiu.“ Mažai betrūkę, kad Brazdžionis būtų virtęs oficialiu Stalino bardu.

 

Lapkričio 28 d.

Darbas prie Puškino. Atėjo „LKB Kronika“ su Petkaus teismo aprašymu, kurį tuoj išverčiau, nusiunčiau [Valerijui] Čalidzei, [Jefremui] Jankelevičiui, Kongreso komisijai, [Kronidui] Liubarskiui ir Liudai [Aleksejevai].

 

Lapkričio 29 d.

„Metmenų“ administratorė Paškevičienė (ar Paškevičiūtė?) buvo Vilniuje. Ten su ja šnekėjosi visokie viršininkai; svarbiausia – kodėl

„Metmenys“ duoda tribūną žydams (Štromui su Meru) ir tokiam piktam priešui, kaip Venclova? Jurašas esąs irgi piktas, bet vis dėlto ne toks...

Norėtų jie iš Vilniaus „Metmenis“ redaguoti, oi, norėtų. (...).

 

Lapkričio 30 d.

Perskaičiau studijėlę apie Sirijos miestą Eblą, kurio atradimas verčiąs aukštyn kojom Biblijos istoriją. Buvo įdomu, nes pastaruoju metu Biblijos personažai man darosi artimi, kaip prieš dvidešimt metų pasidarė Odisėjas ir Agamemnonas.

 

Bus daugiau

 

¹ Igoris Melčukas (g. 1932) – rusų ir Kanados kalbininkas, disidentas.

² Rus. „Man rodos, beždžionė pasiėmė lazdą ir virto žmogumi, o žmogus pasiėmė papirosą ir virto rašytoju.“ – „Nieko, nieko, Dantė nerūkė, tada dar nebuvo tabako.“ – „Žinai, tas argumentas man nebuvo atėjęs į galvą. O jis stipresnis už kitus.“ – „Tiesa, jam nereikėjo ir liautis rūkius.“

³ Rus. „Mano mėgstama frazė: individualios laimės laikai praėjo. Žinai, kas pasakė? Hitleris.“ – „Galima pridurti, kad kolektyvios laimės laikai praėjo taip pat.“

⁴ Virgilas Nemoianu (g. 1940) – rumunų mąstytojas disidentas.

⁵ Rus. „Rusiški keiksmai – tai kažkoks bažnytinės slavų kalbos likutis, o poetinė kalba yra tarsi aukščiausias biurokratinės kalbos įsikūnijimas.“

6 „Rusų krikščionių sąjūdžio pasiuntinys“.