Tomas Venclova. Laisvėjimo dienoraščiai, 1990 (XXIX)

Ugnės Žilytės piešinys
Ugnės Žilytės piešinys

 

Balandžio 1 d.

Lietuvai bando organizuoti paramą laiškais ir panašiais būdais daugybė pažįstamų, jų tarpe yra ir asmenų, iš kurių to nebūčiau tikėjęsis – pvz., Fleišmanas1. Šiandien ypač nejaukios žinios iš Vilniaus.


Balandžio 2 d.

Kalbu mitinge, kurį organizavo Yale studentų grupė (deja, dešinioji). Gal 150 žmonių ir 15 trispalvių.


Balandžio 3 d.

Kiek ramiau. „Московские новости“2 skaitau protingą Urbšio laišką, bet tai jau senovės istorija. Brodskis: „Происходит некое затвердение хаоса, или, говоря иначе, бардак принимает устойчивые формы.“3 Sūnus pas jį, ir dėl to Josifas ne visiškai laimingas.


Balandžio 4 d.

New Yorke. Einame su Misiūnais į Brooklyne rodomą gruzinų „Karaliaus Lyro“ pastatymą (nota bene, prastą). Gruzinai aktoriai, pamatę lietuvius, sukelia kone ovaciją.


Balandžio 5 d.

Vaikštinėju su Tania po Greenwich Village, paskui palieku ją Metropolitano muziejuje ir skubu į savo paskaitą. Įtemptos dienos, tiesą pasakius. Grįžtame gana vėlai – rytoj esu kviečiamas į Skidmore College.


Balandžio 6 d.

Kalnų ir uolų kraštovaizdis ligi labai dekoratyvaus Saratoga Springs miestelio. Iš karto dalyvauju viešoje diskusijoje Rytų Europos ir Lietuvos reikalais su „Salmagundi“4 leidėju Robertu Boyersu, Barańczaku ir dar pora asmenų.


Balandžio 7 d.

Skaitau pranešimą apie Lietuvą. Vakarienė su Boyersu (simpatingas žmogus); jis prašo to pranešimo artimiausiam „Salmagundi“ numeriui. Tania kiaurą dieną – ir visai sėkmingai – kalba angliškai.


Balandžio 8 d.

Boyersas su žmona pargabena mus į New Haveną.

Lietuvoje – kaip ir anksčiau. Žalgiris Žalgiriu, bet visa tai turi, tiesą pasakius, ir operetės prieskonį. Landsbergis ir kiti linkę kartoti 1918 metų gestus: naujame kontekste jie nebeveikia ar veikia vos vos. Ryšiai, beje, pairę („Akiračiai“ turėjo gauti telefaksu eilinį Valatkos straipsnį, bet per patį vidurį tekstas nutrūko – tai netgi simboliška).

Liuda Aleksejeva: „Меня спросили, почему Гор­ба­чев так глупо ведет себя в Литве. Я ответила, что самые простые ответы бывают самыми точными: может, он попросту дурак?“5


Balandžio 9 d.

Vilniaus mitinge Landsbergis pacitavo jau ir Gediminą. Gražu ir kiek juokinga. Bandysiu jį siūlyti Yale garbės daktaratui (kiti kandidatai – Afanasjevas6, Fazilis Iskanderas7, Berberova8, gal Aigi).

Vestuvės su Tania numatytos maždaug po dviejų savaičių. Brodskis: „Я приеду, bleed my nose. Крест на шею не надену – скорее меня повесят на крест, чем наоборот. Недавно меня приглашали крестить младенца: я сказал – у меня с Господом отношения и так достаточно напряжены, чтобы брать на совесть еще и это.“9


Balandžio 11 d.

Cerkvelė Manhattane, 71-ojoje gatvėje. Sutinku čia Veroniką Štein10 ir ką tik atvykusią iš Maskvos Niną Bruni11. Šioji labai progorbačioviška. „Главная беда литовцев – они не учли, что Михаил Сергеевич обидчив.“12


Balandžio 12 d.

Lietuvai skelbiama blokada; estai, sekdami lietuvių pėdomis, gal kiek nutolina pavojų, o gal priešingai – didina paniką Maskvoje.

Šnekuosi su Kavoliu. Esame visai tos pačios nuomonės apie Sąjūdžio klaidas ir ydas, bet, aišku, ne jos dabar svarbiausios.


Balandžio 14 d.

Josifas: „Блокада, в сущности, не так страшна: про­и­зой­дет возвращение к ХIX веку, а тогда обходились без электричества и бензина. И, может быть, возникнет литература – она лучше всего пишется при свечах.“13

Humoras humoru, bet nejauku.


Balandžio 15 d.

Lozoraitis. Sutariame su juo, kad nepriklausomybės moratoriumas būtų gal protingiausia išeitis. Beje, jis matė sąrašą asmenų, kurių „negalima įleisti į Lietuvą“. Sąraše daugiausia tie, kas Lietuvoje jau buvo ir spėjo pridaryti eibių tarybų valdžiai – Adamkus, Bieliauskas... Manęs ir Jurašų nėra.


Balandžio 16 d.

Interview lenkų radijui; anot jų, Lietuvos parlamentą gali išvaikyti rytoj.


Balandžio 17 d.

Parlamento kol kas neišvaikė, bet blokada, kiek galima suprasti, visai reali. Vykstame su Tania į Bostoną. Kalbu Harvarde Lietuvos reikalais drauge su Summersu, Vilniaus vyriausybės ekonominiu patarėju (jis nusiteikęs pesimistiškai ir anaiptol negiria Landsbergio skubos). Skaitomas Josifo pareiškimas – labai aštrus, negailestingai pliekiąs Vakarų demokratijas, Wałęsą, Havelą. Auditorija – maždaug 200 asmenų, lietuvių iš jų bene pusė.


Balandžio 18 d.

Tuokiamės su Tania pas taikos teisėją. Tuojau pat po ceremonijos – susitikimas su Kolia Kotreliovu, atvykusiu iš Harvardo; jo paskaitėlė apie simbolistų epistoliarinį palikimą.


Balandžio 19 d.

Skambina Milašius, labai pasipiktinęs tuo, kad 61 % amerikiečių dabartinėje krizėje palaiko ne Lietuvą, o Gorbačiovą.


Balandžio 20 d.

Vakaras Jacksono14 namuose, ten Andrejus Turkovas15 ir Čechovo muziejaus Maskvoje direktorė (abu atvažiavę į Čechovo konferenciją).


Balandžio 21 d.

Drauge su Kolia – į New Yorką. Abu – Tania ir aš – atliekame išpažintį. Nakvynė pas Misiūnus. Skambutis Brodskiui: jis jaučiasi labai prastai. „Сын уехал по каким-то своим дегенеративным делам, а я должен сегодня еще взять его чемодан на автобусной станции. Слава Богу, он отбывает в Питер завтра.“16


Balandžio 22 d.

Bažnytinė santuoka, vienintelė mano gyvenime – ir kaip tik su ta, kuri man visada buvo reikalinga.

Yra Josifas, kuris sakosi kiek atsipeikėjęs, ir netgi Jonas Mekas su kino aparatu.

Žmonės beveik iš visų mano praeities ir dabarties sluoksnių.

Po vedybų užeiname dar į Šv. Patriko katedrą, ten mišios už Lietuvą, kurias celebruoja vyskupas Vaičius. Minia labai didelė.


Balandžio 23 d.

Nuovargis ir šioks toks poilsis.


Balandžio 24 d.

Tas pat.


Balandžio 25 d.

Maskvoje ir Leningrade, kiek girdėti, plinta terminas „сумерки перестройки“17. Iš rusų spaudos to lyg ir nematyti; bet apie Lietuvos bylą ji tyli, o tai labai simptomiška.


Balandžio 26 d.

Tvarkau gana painius Tanios imigracijos reikalus. Beje, šiandien baigiau kursą Columbia University – jis pasirodė visiškai sėkmingas.


Balandžio 27 d.

Semestras jau netoli pabaigos. Bet reikalų ir rūpesčių tiek daug, jog teko atsisakyti kelionės į simpoziumą Italijoje (ten Juozas Tumelis, kurio, deja, nepamatysiu).

Vakaras vėl pas Jacksoną. Arčiau pabendrauti tenka su Vladimiru Lakšinu18; šiaip slavistai vos beįtelpa į ankštoką namą, šiek tiek stilizuotą pagal rusiškas „dačas“.


Balandžio 28 d.
Čechovo konferencijoje neblogą pranešimą apie Če­chovo „Priešus“ skaito Vladimiras Katajevas19 (ne Valentino giminaitis), kadaise studijavęs su Pranu Morkumi, o dabar dirbąs Sorbonoje.


Balandžio 29 d.

Čudakovas20 lankosi mūsų namuose, aptariu su juo kai kuriuos bendradarbiavimo planus. Šnekamės apie Palijevskį21, kuris, anot Čudakovo, yra antisemitinio judėjimo „pilkoji eminencija“. „Bet juodašimčiams visiškai nepavyko įgauti įtakos. Čia padeda tai, kad Berdiajevą22 ir kitus rusų filosofus dabar galima skaityti laisvai – nebereikalingi jų atpasakojimai, kuriuos palijevskiai ir kožinovai praktikavo, klaidindami mažutėlius.“

Ilgokas išgėrimas su Turkovu ir Lakšinu. Pastarasis – puikus pasakotojas ir magnetiška asmenybė, tačiau kažkas giliai įtartino jame esama.


Balandžio 30 d.

Susiskambinu su mama. Dujos vilniečių butams neatkirstos, taigi jos dujinė krosnelė veikia.


1 Lazaris Fleišmanas (1944) – rusų slavistas emigrantas.
2 Maskvos naujienos (rusų laikraštis).
3 Rus. „Vyksta tam tikras chaoso kietėjimas, arba, kitaip sakant, bardakas įgauna patvarias formas.“
4 Amerikiečių politinis ir kultūrinis žurnalas.
5 Rus. „Manęs paklausė, kodėl Gorbačiovas taip kvailai elgiasi Lietuvoje. Atšoviau, kad paprasčiausi atsakymai būna tiksliausi: gal jis tiesiog kvailys?“
6 Jurijus Afanasjevas (1934–2015) – rusų istorikas ir liberalus politikas.
7 Fazilis Iskanderas (1929–2016) – abchazų kilmės rusų rašytojas.
8 Nina Berberova (1901–1993) – rusų rašytoja emigrantė.
9 Rus., angl. „Atvažiuosiu, kad ir kas atsitiktų. Kryžiaus ant kaklo nepasikabinsiu – veikiau mane pakabins ant kryžiaus, negu atvirkščiai. Neseniai mane kvietė krikštyti kūdikį: pasakiau – mano santykiai su Viešpačiu ir šiaip pakankamai įtempti, neapsunkinsiu savo sąžinės dar ir šituo.“
10 Veronika Štein (1927) – rusų disidentė, Aleksandro Solženicyno bičiulė.
11 Nina Bruni (1927–1999) – rusų literatė, memuaristė.
12 Rus. „Svarbiausia lietuvių bėda – jie neatsižvelgė į tai, kad Michailas Sergejevičius [Gorbačiovas] greitai įsižeidžia.“
13 Rus. „Blokada iš esmės ne tokia baisi: bus grįžta į XIX amžių, o tada išsiversdavo be elektros ir benzino. Ir gal atsiras literatūra – ji geriausiai rašoma žvakių šviesoje.“
14 Robertas Jacksonas (1923) – amerikiečių slavistas, Yale universiteto profesorius.
15 Andrejus Turkovas (1924–2016) – rusų literatūrologas.
16 Rus. „Sūnus išvažiavo tvarkyti kažkokių savo degeneratyvių reikalų, o aš šiandien dar turiu paimti jo lagaminą autobusų stotyje. Ačiū Dievui, jis išvyksta į Piterį rytoj.“
17 Rus. Pertvarkos sutemos.
18 Vladimiras Lakšinas (1933–1993) – rusų kritikas ir literatūrologas.
19 Vladimiras Katajevas (1938) – rusų literatūrologas; Valentinas Katajevas (1897–1996) – žinomas rusų tarybinis rašytojas.
20 Aleksandras Čudakovas (1938–2005) – rusų literatūrologas, rašytojas.
21 Piotras Palijevskis (1932–2019) ir toliau minimas Vadimas Kožinovas (1930–2001) – rusų nacionalizmo ideologai.
22 Nikolajus Berdiajevas (1874–1948) – žinomas rusų mąstytojas.