Smuklės dūmai su jazzu
Kai jis panirdavo pirštais į savo begalinį kūrinį „Linksmi žaidimai“, piano saliūnas visas apmirdavo, ir kiekvienas pabėgėlis šokdavo širdy.
Dūmai, saldūs dūmai, tai tik vienas grįžtančių motyvų. Barmeno Vagnerio sistema. Ir erdvė, ir kvapas visuotiniame kūriny. Laiko stopas ir kapas.
Tiesiog išvada
Komunistai kitokie, jie savitai nekenčia.
Įdomiai.
Tai skiriamasis bruožas.
Narve
Santykių sanlygų sampratų narvas. Jame – senas vergas.
Reiktų išeiti ir naujai pasivaikščioti (manė), pasisakyti, pasimatyti, vieno ir kito atsiprašyti.
Nepaprastai mažai man beliko laiko. Nebeaplankysiu.
Nervas tik nervas tik ima, kad ankštas tas mūsų prisigamintas šlamštas.
Beviltiškas žemės narvas.
Tariamai nauja
Kartais parašau per minutę.
Bet juk rašiau tai visą gyvenimą ir dar minutę.
Taip sakė matė švilpikas Whistleris, kai stabtelėjo dažęs. Gal ir daugiau kas.
Neabejotinai, senasis kampo kaukas.
Avižiniai dribsniai
Tuštybės mugė, aršybės mugė – kas geriau?
Jeigu paaiškintumėt, kuo skiriasi.
Daugybė varžybų laimėti nieką.
Toks didelis niekas nūnai ropoja užmušti mažytę tiesą.
Skambinu fortepijonu
Nelieka jau pirštuose pojūčio. Blėsta.
Tik iš alkūnės ir iš peties dar ateina tonas.
Kartais tirštai raudonas.
Gyvo žmogaus teisėti lūkesčiai
Aplankyti apmaigyti visus kalnus ir visas daubas.
Ištirti tirtančias visas pasaulio keteras ir visus plyšius.
Ir prašau visiškai negalvoti, ko nereikia.
Iš sodžiaus buities prie Neries
Pasišvilpauk sau, arkly.
Pasigūglink, žąsine.
Nežiopsok tuščiai į pylę.
O automobilį
plausime upelio vandeny
pakišę bei
žaliais šilkais aprišime.
Tegul žuvytės dvesia.
Tolstojaus mirtis
Galų gale jam pasidarė aišku:
reikia
nebūti čia o būti
reikia
vargšas grafe
visiškai kitur
kitaip
kitokiu.
Kas taip rašė?
Tau nepristigo naktį rogių
kelionei pas bičiulę baltą pūgą.
Nepristigo
būdo
lekiančio medžioklinio skaliko
kol šis
abi akis
išdegęs degusioj
anglin sudegusioj širdy
nustipo.
Dabar
nurimsi.
Niekas nebeamsi.