Juozas Bagdonas pasakojo: „Susitikus mums trise Vilkaviškio stoty (ar pačiam Vilkavišky), vienas iš mūsų bendradarbių M. S., užsiminus V. Kudirkai apie inteligentų apsileidimą, pasakė: „Vis tik kartais gerai, kad kas paragina, primena." Į tai V. Kudirka atsakė: „Ar žinai, įtaisyk kokį laikrodį, kuris mušdamas valandas sakytų: „kiaulė", „kiaulė", „kiaulė"!" Šiaip mandagus, švelnus kolega pasidarė nervingas, įžūlus. Jis nesuprato žmogaus silpnumo, gyvenimo aplinkybių, profesijos pareigų... Jam...
Motiejus Strijkovskis (1547– apie 1593) – lenkų istorikas, poetas. Nuo 1564 m. gyveno LDK, buvo globojamas kunigaikščių Chodkevičių, Jurgio II Olelkaičio, Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio. Žemaičių vyskupijos kanauninkas, Jurbarko klebonas. 1573 m. parašė LDK ir gretimų šalių istoriją „Europos Sarmatijos aprašymas", kurios rankraštį, M. Strijkovskio teigimu, pasisavino A. Guagnini ir 1578 m. paskelbė savo vardu. 1578 m. parašė eiliuotą kroniką „Apie šlovingosios lietuvių, žemaičių ir rusų...
Individuali žmogaus istorija prasideda nuo gimtosios aplinkos pažinimo, o suformuoti įgūdžiai lemia tolesnę gyvenimo kokybę. Viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais medžioklės teisė tapo neatsiejama nuo kilmingųjų kasdienio gyvenimo. Iš pažiūros lengvabūdiška pramoga ir laisvalaikio forma leido ruoštis ateities kovoms. Nuo mažų dienų medžioklei ir karui rengiamas vaikas įgydavo specifinių žinių, anot to meto visuomenės, gyvybiškai būtinų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingaj...
„Ponia, aš ką tik iš „Paramos"..." – lioviausi skambinęs ir suklusau, pro atvirą langą išgirdęs kaimynę tvirtai kirčiuojant antrą krautuvės pavadinimo skiemenį. Per milžiniškų jurginų tankmę privingiavusi iki savo namelio tvoros, ji gretimo kambario balkone sėdinčiai mūsų mamai aiškino, jog cukraus ten buvę tik anksti rytą, dabar jo vietoj „duoda į galkas sukritusias marmaladines bombonkes, škada kortelės ir červoncų, sakau poniai..." Buvo 1946-ųjų rugpjūtis, mes tebesijautėme naujakuriai pi...
Kas buvo nelaisvieji žmonės XVI–XVII a. pirmojoje pusėje? XVI–XVII a. pirmojoje pusėje pačią žemiausią socialinę padėtį luominėje visuomenėje užėmė nelaisvieji žmonės – būtent tie, kurie priklausė griežčiausiai socialinės bei teisinės nelaisvės formai. Į amžiną nelaisvę patekęs asmuo visiškai priklausė nuo pono ir buvo traktuojamas kaip jo kilnojamojo turto dalis. Amžini nelaisvieji XVI a. pirmojoje pusėje, pagal Pirmąjį Lietuvos Statutą, buvo tie asmenys: 1) kurie nuo seno buvo nelaisvieji ar...
Karo nuojauta 1913 m. vasarą Europa gyveno kaip gyvenusi. Vienos iš tuo metu perkamiausių knygų „The Great Illusions" („Didžiosios iliuzijos") autorius Normanas Angellas teigė, jog „amžinai gresiantis karas Europoje niekada nekils. Bankininkai neieškos tokiam karui pinigų, pramonė neleis jam įvykti..." 1913 m. per Naujuosius žurnalo „Gartenlaube" („Altana") iliustruotame priede moterims „Welt der Frau" („Moters pasaulis") išspausdintas Marie Möller eilėraštis „Naujametinis vakaras", kuriame...
Iš jubiliejinių 1863–1864 m. sukilimo paminėjimo darbų išskirtinę vertę turi Nacionalinio ir Šiaulių „Aušros" muziejaus išleisti albumai. Pirmasis – „1863–1864 metų sukilimas Lietuvoje", sudarytas Aldonos Bieliūnienės, Birutės Kulnytės, Rūtos Subatniekienės, išsiskiria gerai parengtų ir anotuotų dokumentų gausa. Antrasis, sudarytas Raimundo Balzos ir Virginijos Šiukščienės, kiek kitoks, labiau apibendrinantis. Sudarytojai jį įvardijo kaip katalogą, parengtą „Aušros" muziejaus eksponatų pagrindu...
Vėlų 1833 m. rudenį Adomą Mickevičių aplankė geras jo bičiulis Stanislavas Moravskis, su kuriuo buvo pažįstami dar nuo studijų laikų. Jis atvežė įdomių žinių apie Rusijoje likusius draugus: Francišeką Malevskį, kuris pradėjo gyvenimą su jauna žmona Helena Šimanovska, Anuprą Petraškevičių, išsiųstą į Tobolską, Tomašą Zaną, kuris ir toliau gyveno Orenburge, Janą Čečiotą, kuris buvo Tverėje. S. Moravskis taip pat prabilo apie idėją, tikriausiai kilusią jam kalbantis su F. Malevskio žmona Helena. Su...
Fragmentas iš spaudai rengiamos knygos „Achmatowa, czyli Rosja" („Achmatova, tai yra Rusija") Kokia ji buvo? Trylikametė, kuri mąsto apie save, kad yra kaip Carskoje Selo tvenkinio juodoji gulbė. Juodųjų gulbių iš Italijos atgabeno carienė Jekaterina II, o Anos Gorenko vaikystės laikais jos buvo neįprastas ir retas reiškinys. Juodomis gulbėmis visi žavėjosi ne tik dėl jų grožio. Jos kėlė ir nuostabą. Svetimos ir kitokios, negu tos baltos, gerai pažįstamos ir prijaukintos. O mūsų trylikametė j...
– Ką aplankysite Paryžiuje? – klausia lėktuvo salone šalia sėdinti moteris. – Kapines, – sakau ir įdėmiai stebiu jos akis. – Na, taip... Viktorą Nuarą, ar ne? Šalia jos sėdinti jauna mergina prunkšteli ir mes nutylame. Lėktuvas staiga krenta į debesis, visi krūpteli ir pabunda. Netikėtai prisimenu Césarį Vallejo: „Numirsiu aš Paryžiuj, lyjant lietui... Kaip šiandien bus tikriausiai ketvirtadienis." Lietsargį pamiršau, rytoj – ketvirtadienis... Lis – nelis, mirsiu – nemirsiu. Lėktuvas lėt...